10–12

Šaltuoju sezonu rankų higiena – viena svarbiausių priemonių, saugančių nuo įvairių virusinių infekcijų. Kokias rankų higienos priemones svarbu turėti ir išvykimo krepšyje? Apie tai pokalbis su NVSC atsove Aušra Valaikiene ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstove Vytaute Stankevičiene. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Kinuose nuo rytojaus pradedamas rodyti lietuvių ir lenkų kurtas animacinis filmas „Kirstukų miško pranašystė“. Studijoje lankosi prodiuserė Agnė Adomėnė ir animacinių filmų dailininkas Gediminas Skyrius. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Vis daugiau Lietuvos įmonių ir organizacijų prisijungia prie iniciatyvų ir skiria papildomas finansines išmokas darbuotojams, pasirinkusiems privalomąją ar savanorišką karo tarnybą. Finansine paskata, artima Lietuvos vidutiniam darbo užmokesčiui, bendrovės siekia užtikrinti, kad darbuotojo sprendimas tarnauti valstybei leistų išlaikyti asmeninį ir šeimos finansinį saugumą. Įmonių indėlį sudarant palankesnes sąlygas atlikti karo tarnybą aptarė „Telia Lietuva“ atlygio ir naudų vadovė Inga Abraškevičė bei ILTE Personalo departamento vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė. Ved. Darius Matas

Artėjant Vėlinėms, vis dažniau susimąstome apie išėjusiųjų atminimą, gedulo tradicijas ir tai, kokią vietą mūsų gyvenime užima pokalbiai apie mirtį. Ar mirusiuosius pagerbti galima tik kapinėse? Kokios ritualų formos iš tiesų yra prasmingos ir kodėl svarbu apie mirtį kalbėti ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams? Studijoje vieši „Lydėtuvių“ bendraįkūrėja Elena Patamsė ir „Humanistinių idėjų ambasadorių“ vadovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė. Pašnekovės aptarė prasmingą išėjusiųjų pagerbimą, ritualų reikšmę ir tai, kodėl kalbėdami apie mirtį iš tiesų kalbame apie gyvenimą. Ved. Darius Matas

Į LRT GIRDI kreipėsi Miglė, kuri teiraujasi, kaip yra tvarkomi žmogaus asmens duomenys, kai jis pasirašo po vieša peticija: „Pasirašiau peticijas, o dabar internete radau savo „pilietinės reputacijos“ profilį (...) Yra sukurtas viešas profilis su mano vardu, pavarde ir visomis pasirašytomis peticijomis“. Kokia atsakomybė tenka pasirašančiam ir kokia peticiją sukūrusiems, talpinantiems asmenims? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – klausytoja Miglė, portalą Peticijos.lt valdančios VšĮ „Pilietiškumo platformos“ vadovas Jevgenijus Laursas ir teisininkas Aurimas Margiris Grinys. Ved. Darius Matas

Artėjant lapkričiui, pokalbis apie tai, kaip galime prasmingai pagerbti išėjusiuosius? Vis daugiau Lietuvos įmonių ir organizacijų jungiasi prie iniciatyvų bei skiria papildomas finansines išmokas darbuotojams, pasirinkusiems privalomąją ar savanorišką karo tarnybą. Finansine paskata, artima Lietuvos vidutiniam darbo užmokesčiui, bendrovės siekia, kad darbuotojo sprendimas tarnauti valstybei leistų išlaikyti asmeninį bei šeimos finansinį saugumą. Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Miglė, kuri teiraujasi, kaip yra tvarkomi žmogaus asmens duomenys, kai jis pasirašo po vieša peticija. Kokia atsakomybė tenka pasirašančiam ir kokia peticiją sukūrusiam asmeniui? Vienkiemyje Panevėžio rajone gyvenantys Andrius ir Rytis Kairiūnai laiko arklius, didelį pulką paukščių ir sako, kad tai daryti juos skatina ne praktinė nauda. Ved. Darius Matas

VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Judita Škulteckė – viena iš Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatė. Jos tyrimai prisideda prie kelių infrastruktūros tvarumo didinimo Lietuvoje ir Europoje. „Daugelis nustebdavo, kad pasirinkau šią specialybę“, – apie tebegaliojančius lyčių stereotipus sako mokslininkė ir tikisi, kad stereotipai gali keistis. Ved. Agnė Skamarakaitė

Praėjusią savaitę mūsų šalyje pirmą kartą išbandytas lietuviškas dronas perėmėjas, kuris, panaudodamas kovinį užtaisą, sunaikino kitą droną. Ir tai yra ne tik dronas, bet visa sistema bepiločių orlaivių perėmimo sistema „Sky Viper Wall“, kurią sudaro radaras, įvairūs jutikliai ir dronai perėmėjai. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „Vytis Tech“ vadovas Šarūnas Stanislovėnas. Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje pastaraisiais metais itin populiarūs Helovino ir siaubo parkai, atsidarantys tik trumpam laikui – spalio ir lapkričio mėnesiais. Kodėl mėgstame būti gąsdinami? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – siaubo filmus kuriantis režisierius Jonas Trukanas. Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su Jurgita Liepone, kuri rašo ne tik žinomų žmonių biografijas, bet ir tas, kurios lieka tik šeimos rate arba yra užsakomos paties asmens. Kodėl žmonės nori tokių biografijų? Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su Jurgita Liepone, kuri rašo ne tik žinomų žmonių biografijas, bet ir kitokias - kurios lieka tik šeimos rate arba yra užsakomos paties asmens. Kodėl žmonės nori tokių biografijų? VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Judita Škulteckė - viena iš Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatė. Jos tyrimai prisideda prie kelių infrastruktūros tvarumo didinimo Lietuvoje ir Europoje. Lietuvoje pastaraisiais metais itin populiarūs Helovyno ir siaubo parkai, atsidarantys tik trumpam laikui - spalio-lapkričio mėnesiais. Kodėl mėgstame būti gąsdinami? Pokalbis su režisieriumi Jonu Trukanu. Praėjusią savaitę mūsų šalyje pirmą kartą išbandytas lietuviškas dronas perėmėjas, kuris, panaudodamas kovinį užtaisą, sunaikino kitą droną. Pokalbis su „Vytis Tech“ vadovu Šarūnu Stanislovėnu. Ved. Agnė Skamarakaitė

Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ pradėjo naują iniciatyvą „Vieta be patyčių“. Tai speciali platforma, skirta kurti saugesnę aplinką internete. Visuomenė nuo šiol „Vaikų linijai“ gali pranešti apie internete vykstančias patyčias, neteisėtą turinį, o patikimo pranešėjo statusą nuo šiol turinčios organizacijos pranešimai bus nagrinėjami prioritetine tvarka. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – psichologė, „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė. Ved. Ignas Andriukevičius

Kriminologų tyrimai rodo, kad elektroninė apykojė nuteistiesiems gali tapti ir keliu į laisvę, ir viešos stigmos šaltiniu ar traumuojančia patirtimi. Tyrėjai pastebi: svarbu, kad ši priemonė būtų taikoma atsižvelgiant į aplinkybes, antraip ji gali kelti rizikų, kad nusižengimai kartosis. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Simonas Nikartas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, kriminologas. Ved. Ignas Andriukevičius

Prisimenant Henriką Vaitiekūną: žinomas žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir kūrėjas 2023 m. spalį LRT RADIJO laidoje „10-12“ pristatė knygą „Felčerio užrašai“, kurioje tarsi iš kaladėlių dėliojami žaismingi, pamąstymai apie gyvenimą, keistus reiškinius ir įdomybes. Ved. Rūta Kupetytė.

VU Filosofijos fakulteto kriminologai Simonas Nikartas ir Loreta Matačiūtė atliko tyrimą, kurį pavadino „STEBIMI“. Jis atskleidžia, jog elektroninė apykojė nuteistiesiems gali tapti ir keliu į laisvę, ir viešos stigmos šaltiniu ar traumuojančia patirtimi. Tyrėjai pastebi: nėra tikslinga visiškai atsisakyti elektroninio stebėjimo, tačiau svarbu riboti formalų ir šablonišką šios priemonės taikymą. Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ pradėjo naują iniciatyvą „Vieta be patyčių“ . Tai speciali platforma, skirta kurti saugesnę aplinką internete. Visuomenė nuo šiol „Vaikų linijai“ gali pranešti apie internete vykstančias patyčias ar galbūt neteisėtą turinį. Tokia galimybė atsirado organizacijai gavus patikimo pranešėjo statusą – pranešimai nagrinėjami prioritetine tvarka. Rugsėjo pabaigoje įsigaliojo griežtesni reikalavimai žaliesiems teiginiams. Nuo šiol verslas negalės nepagrįstai savo produktų vadinti „tvariais“, „žaliais“ ar „draugiškais aplinkai“ – tokie teiginiai turės būti pagrįsti aiškiais ir patikrinamais duomenimis. Taip pat bus vertinama ne tik tai, kas parašyta reklamoje, bet ir bendras jos sukuriamas įspūdis – spalvos, simboliai, ženklai ar gamtos vaizdai. Ved. Ignas Andriukevičius

Didmiesčių gyventojai skundžiasi, kad dėl remontuojamų gatvių negali įvažiuoti į savo privačias ar darboviečių aikšteles, todėl automobilį tenka statyti mokamose zonose, kartais netgi mokėti baudas. Ved. Edvardas Kubilius

Saugaus eismo egzaminą vakar laikę gyventojai sako, kad jiems daugiausia neaiškumų kilo atsakant į su mikrojudumo priemonėmis susijusius klausimus. Egzamino rezultatus ir aktualias eismo taisykles aptarė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas ir vairavimo instruktorius Giedrius Pivoriūnas. Ved. Edvardas Kubilius

Saugaus eismo egzaminą laikę gyventojai sako, kad jiems daugiausia neaiškumų kilo atsakant į su mikrojudumo priemonėmis susijusius klausimus, taip pat – kaip elgtis artėjant prie pėsčiųjų perėjos? Lietuvos radijui šiemet minint 100-metį, vis daugiau kolekcininkų viešai pristato, kokių radijo imtuvų yra sukaupę savo kolekcijose. Laidoje – du radijo kolekcininkai Jonas Stočkus ir Viktor Zapolski. Didmiesčių gyventojai skundžiasi, kad dėl remontuojamų gatvių negali įvažiuoti į savo privačias ar darboviečių aikšteles, todėl automobilį tenka statyti mokamose zonose, kartais netgi mokėti baudas. Kodėl vieniems grybautojams – voveraitė, kitiems – lepeškaitė ar gaidelis? Kokių dar neįprastų grybų pavadinimų išgirsta mokslininkai? Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje yra žmonių, kurie jau tris dešimtmečius puoselėja senąjį šokį – praeities epochų šokius, atkuriamus pagal istorinius aprašymus, muziką ir ikonografiją. Senojo šokio trupė „Festa Cortese“ mini veiklos 30-metį. Kaip ši tradicija išsaugoma ir atrandama iš naujo? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – trupės nariai Donata Mineikytė-Linkė ir Mindaugas Linkaitis. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos geologijos tarnybos duomenys pirmą kartą patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta tektoniniai žemės drebėjimai. Du silpni žemės drebėjimai Vakarų Lietuvoje užregistruoti pernai gruodžio 14 dieną. Ir nors drebėjimai buvo silpni, jų mokslinė reikšmė didelė. Studijoje Lietuvos Geologijos Tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiasis seismologas Andrius Pačėsa ir Lietuvos Geologijos Tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vedėja Jurga Lazauskienė. Ved. Ignas Andriukevičius.

Spalį, emocinės sveikatos mėnesį. „Jaunimo linija“ jau šeštąjį kartą kviečia jungtis prie akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ ir prisiminti tikro žmogiško ryšio svarbą. „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 6 iš 10 jaunų žmonių dėl emocinių sunkumų kreipėsi į dirbtinį intelektą, nors dauguma turi žmogų, su kuriuo galėtų pasikalbėti. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Diana Bukantaitė, „Jaunimo linijos“ vadovė, ir Asta Buitkutė, „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos geologijos tarnybos duomenys pirmą kartą patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta tektoniniai žemės drebėjimai. Du silpni žemės drebėjimai Vakarų Lietuvoje užregistruoti pernai gruodžio 14 dieną. Ir nors drebėjimai buvo silpni, jų mokslinė reikšmė didelė. Spalis – emocinės sveikatos mėnuo, o „Jaunimo linija“ jau šeštąjį kartą kviečia jungtis prie akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ ir prisiminti tikro žmogiško ryšio svarbą. „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 6 iš 10 jaunų žmonių dėl emocinių sunkumų kreipėsi į dirbtinį intelektą, nors dauguma turi žmogų, su kuriuo galėtų pasikalbėti. Akcija primena: jausmai – ne dirbtinis intelektas, ryšio nesugeneruosi, bet gali padėti jį kurti. Lietuvoje yra žmonių, kurie jau tris dešimtmečius puoselėja senąjį šokį – praeities epochų šokius, atkuriamus pagal istorinius aprašymus, muziką ir ikonografiją. Senojo šokio trupė „Festa Cortese“ mini veiklos 30-metį. Apie tai, kaip ši tradicija išsaugoma ir atrandama iš naujo, ir kokią vietą senasis šokis gali užimti šiandien, kalbėsimės su trupės nariais. Raseiniuose ir Šiluvoje surengtas pirmasis tarptautinis religinio turizmo forumas. Tai – vienas iš renginių, kuriais Lietuva siekia prisistatyti Europai, besirengdama kitų metų pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. 10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Drabužių pramonė sunaudoja daug vandens, energijos ir kitų išteklių, o didžioji dalis tekstilės atliekų taip ir negrįžta į naujų drabužių gamybą. Lietuvos mokslininkai ieško alternatyvų – Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės technologijų skyriaus tyrėjai kartu su dizaineriu Seržu Gandžumianu kuria drabužius iš gryno kanapių pluošto. Kodėl kanapės gali tapti alternatyva medvilnei ir sintetiniams pluoštams, ar iš jų įmanoma pagaminti ne tik ekologišką, bet ir patogų bei madingą drabužį ir ką reikėtų keisti, kad tekstilė taptų tvaresnė? Pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės technologijų skyriaus mokslininke dr. Ingrida Padleckiene. Ved. Rūta Kupetytė.

Į sostinę šeštą kartą grįžta Vilniaus miesto savivaldybės ir „Neakivaizdinio Vilniaus“ organizuojamas renginys „Vilniaus mechanizmai“. Greta jau pamėgtų ekskursijų po įmones šiemet laukia ir naujovė – pirmą kartą vilniečiams bus atvertos didžiausios sostinės statybų aikštelės. LRT RADIJO laidoje „10–12“ apie renginį pasakoja „Neakivaizdinio Vilniaus“ turinio projektų vadovė Kristina Mackevičienė ir Vilniaus vystymo kompanijos Komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Kodėl tokias pačias pareigas einantys valstybės tarnautojai skirtingose institucijose gauna nevienodą darbo užmokestį? Tokį klausimą kelia į LRT GIRDI parašiusi ir valstybės tarnautoja prisistačiusi moteris. Apie darbo užmokesčio skirtumus valstybės tarnyboje – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10–12“ su Viešojo valdymo agentūros direktore Ana Selčinskiene ir buvusia vidaus reikalų viceministre Alicija Ščerbaite. Ved. Darius Matas

Kodėl tokias pačias pareigas einantys valstybės tarnautojai skirtingose institucijose gauna skirtingą darbo atlygį? Tokį klausimą uždavė į LRT GIRDI parašiusi ir valstybės tarnautoja prisistačiusi moteris. Europos klimato paktas kviečia teikti paraiškas tapti organizacijos ambasadoriais. Kvietimas skirtas žmonėms, kurie savo profesinėje veikloje ar vietos bendruomenėje jau skatina tvaresnius sprendimus, inicijuoja pokyčius, dalijasi žiniomis. Į sostinę šeštą kartą grįžta Vilniaus miesto savivaldybės ir „Neakivaizdinio Vilniaus“ organizuojamas renginys „Vilniaus mechanizmai“. Be daugelio pamėgtų ekskursijų po įmones, šiemet laukia festivalio naujiena: pirmą kartą sostinė vilniečiams pravers didžiausių statybų aikštelių vartus. Trečiųjų „Hamas“ teroristinio išpuolio Izraelyje metinių proga tarptautinis October Jazz Ensemble, vienijantis atlikėjus iš 11 šalių, pristatys jautrią ir viltingą muzikinę programą, skirtą Spalio 7-osios teroro aukoms atminti. Auksinio proto atrankos žaidimas. Ved. Darius Matas

Dviejų lietuvių – Mindaugo Ščajevo ir Renatos Kilinskaitės – fotografijos pateko į Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) sudaromą kalendorių. Lietuvių kadrai buvo atrinkti iš šimtų kitų. 13 atrinktų nuotraukų matyti įvairūs klimato reiškiniai. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su Renata Kilinskaite ir Mindaugu Ščajevu. Ved. Agnė Skamarakaitė

Į LRT kreipėsi Rytų Prūsijoje gimusi Gražina Šivokienė, norinti pasidalinti savo, kaip „vilko vaiko“, istorija. Antrojo Pasaulinio karo metais, bėgdama nuo sovietų kariuomenės iš Insterburgo, ji buvo vos trejų metų mergaitė. Gražina prisimena dramatiškus išgyvenimus – uosto chaose nepavyko patekti į iš Gdansko plaukusį evakuacinį laivą, todėl teko pėsčiomis keliauti per užšalusių ledą.

Edgaras Riabko pirmą kartą karjeroje tapo F2 vandens formulių pasaulio čempionu. Apie pergalę ir šio sporto specifiką – pokalbis su sportininku. Ved. Agnė Skamarakaitė

Istorinis lietuvio pasiekimas - Edgaras Riabko pirmą kartą karjeroje tapo F2 vandens formulių pasaulio čempionu. Apie pergalę iš šio sporto specifiką pokalbis su sportininku. Dviejų lietuvių - Mindaugo Ščajevo ir Renatos Kilinskaitės - fotografijos pateko į Pasaulinės meteorologijos organizacijos sudaromą kalendorių. Lietuvių kadrai buvo atrinkti iš šimtų kitų. 13 atrinktų nuotraukų užfiksuoti įvairūs klimato reiškiniai. Į LRT kreipėsi Rytų Prūsijoje gimusi Gražina Šivokienė, norinti pasidalinti savo istorija. Antrojo Pasaulinio karo metais, bėgdama nuo sovietų kariuomenės iš Insterburgo, ji buvo vos trejų metų mergaitė. Gražina prisimena dramatiškus išgyvenimus – uosto chaose nepavyko patekti į iš Gdansko plaukusį evakuacinį laivą, todėl teko pėsčiomis keliauti per užšalusių ledą. Ved. Agnė Skamarakaitė

Drabužių pramonė sunaudoja daug vandens, energijos ir kitų išteklių, o didžioji dalis tekstilės atliekų taip ir negrįžta į naujų drabužių gamybą. Lietuvos mokslininkai ieško alternatyvų – Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės technologijų skyriaus tyrėjai kartu su dizaineriu Seržu Gandžumianu kuria drabužius iš gryno kanapių pluošto. Kodėl kanapės gali tapti alternatyva medvilnei ir sintetiniams pluoštams, ar iš jų įmanoma pagaminti ne tik ekologišką, bet ir patogų bei madingą drabužį ir ką reikėtų keisti, kad tekstilė taptų tvaresnė? Didžiuojamės Lietuvos istorija, tačiau ar visada norime matyti ją tokią, kokia ji buvo iš tikrųjų? Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko name rengiama patyriminė ekskursija „Nepatogi Lietuvos istorija“. Tamsoje, tik su gido žibintu, lankytojai kviečiami pažvelgti į prieštaringus istorijos herojus, prisitaikymą, migraciją, toleranciją, tapatybę ir kitas temas, kurios ne visada telpa į patogų pasakojimą apie mūsų praeitį. Šią savaitę Lietuvoje pradeda veikti Mokytojų linija – pedagogai čia galės kreiptis dėl patiriamo streso, nerimo, profesinio perdegimo, smurto ar patyčių, taip pat gauti pirminę teisinę pagalbą. Kodėl tokios pagalbos mokytojams prireikė ir kas jiems šiandien kelia daugiausia sunkumų? Klausiame ir jūsų, mieli klausytojai, su kokiomis problemomis, jūsų akimis, šiandien susiduria mokytojai ir kas galėtų padėti jas įveikti? Skambinkite mums ir pasidalykite savo patirtimi bei nuomone. Patirti kraštą galima ir klausantis, kaip kalba jo gyventojai. Taip sako į etnolingvistines ekspedicijas vykstantys mokslininkai. Ekspedicijoje Ignalinos rajone dalyvavusi kalbos tyrėja Daiva Kardelytė-Grinevičienė pasakoja, kad tokiose ekspedicijose, susitikus su žmonėmis, jų pasakojimuose galima atrasti labai daug – istorijos, tradicijų, tautosakos. Tereikia įsiklausyti.

Prieglaudų atstovai sako, kad žmonės nelabai ženklina savo augintinius, nors tą padaryti juos įpareigoja įstatymas. Štai Vilnius pradėjo rengti reidus, per kuriuos tikrina, ar gatvėje sutikti šunys ar katės yra paženklinti. Kaip paskatinti žmones paženklinti savo augintinius? Apie tai išsamiau – Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė ir šunų prieglaudos Telšiuose savanorė, mokytoja Elena Kakanauskienė. Ved. Edvardas Kubilius.

Filmas apie prezidento Valdo Adamkaus garbei per Jungtines Valstijas bėgantį Aidą Ardzijauską pasirodys sausį. Apie tai išsamiau pasakoja kino režisierius Rimvydas Čekavičius. Ved. Edvardas Kubilius.

Kaip padėti vaikams, kurie gimė ir auga Lietuvoje, bet nekalba lietuviškai? Tokią diskusiją rengiame po to, kai gydytojas-psichiatras Linas Slušnys atsisakė kalbėti rusiškai su paaugliu. Filmas apie prezidento Valdo Adamkaus garbei per Jungtines Valstijas bėgantį Aidą Ardzijauską pasirodys sausį. Prieglaudų atstovai sako, kad žmonės nelabai ženklina savo augintinius, nors tą padaryti juos įpareigoja įstatymas. Štai Vilnius pradėjo rengti reidus, per kuriuos tikrina, ar gatvėje sutikti šunys ar katės yra paženklinti. Kaip paskatinti žmones paženklinti savo augintinius? 87-ąjį sezoną Valstybinis Kauno muzikinis teatras pradeda premjera „Šrekas". Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos keliuose planuojama įrengti apie 400 laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų, o dar vasarą „Via Lietuva“ paskelbė ir apie planuojamas juosti tvoras nuo laukinių gyvūnų valstybinės reikšmės keliuose. Ar prevencija veikia ir kiek tokie sprendimai realiai padeda išvengti susidūrimų su gyvūnais?

LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su pasaulio rekordą pagerinusia ultratriatlonininke Alina Ranceva.

Panevėžietė ultratriatlonininkė Alina Ranceva tapo pasaulio rekordininke Italijoje įveikusi 20-gubą ultratriatloną. Šiuo metu Alina yra pakeliui pakeliui namo, o rytoj kviečia panevėžiečius į susitikimą. Rubrika „LRT Girdi“: klausytoja teigia, kad nauji loterijų pardavimų stendai yra labai spalvingi ir jaučiasi kaip reklama, bei teiraujasi, kodėl toks žalingas įprotis gali reklamuotis? Pokalbis su Lošimų priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja. Lietuvos keliuose planuojama įrengti apie 400 laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų, o dar vasarą „Via Lietuva“ paskelbė ir apie planuojamas juosti tvoras nuo laukinių gyvūnų valstybinės reikšmės keliuose. Ar prevencija veikia ir kiek tokie sprendimai realiai padeda išvengti susidūrimų su gyvūnais? Ruduo – pats metas riešutauti. Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama pasinaudoję Irena ir Arūnas Vanagai Vilniaus rajone Marijampolio seniūnijoje įkūrė ūkį „Lazdynų giraitė“. 10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Radijo teatre – premjera: spektaklis „Senelių pataisos namai“, kuris kalba apie vyresnio amžiaus žmones, dėl vienatvės ir kitų socialinių problemų nusikalstančius tam, kad patektų į senjorams skirtas pataisos įstaigas. Spektaklio režisierius Gildas Aleksa sako, kad temą įkvėpė reali Japonijoje stebima tendencija. Ved. Giedrė Čiužaitė

Šiandien Šv. Jeronimo premija bus įteikta vertėjai iš Estijos Tiiu Sandrak, kuri verčia šiuolaikinę lietuvių prozą, vaikų literatūrą ir dramaturgiją į estų kalbą. T. Sandrak įsitikinusi, kad vertėjai turi išmanyti šalių, kuriose dirba, kontekstą. Pavyzdžiui, estų auditorijai versdama M. Ivaškevičiaus „Išvarymą“ beveik nepaliko rusiškų keiksmažodžių. Kodėl? Ved. Giedrė Čiužaitė

LRT GIRDI: ką daryti, jei esi nepatenkintas veterinaro suteiktomis paslaugomis? Į LRT kreipėsi klausytoja, susidūrusi su veterinarijos klinika, kuri „naudojasi augintinių savininkais, siūlo operacijas ir chemoterapijas, kai tiesiog nebėra reikalo tai daryti. Specialiai siūlomos procedūros, kurios gyvūno neišgelbės, bet papildys jų biudžetą“. Ved. Giedrė Čiužaitė

Režisierius Gildas Aleksa ir aktorė Janina Matekonytė – apie radijo teatro premjerą LRT KLASIKOS programoje. Tai spektaklis „Senelių pataisos namai“ apie vyresnio amžiaus žmones, kurie dėl vienatvės ir kitų socialinių problemų pradeda daryti nusikaltimus tam, kad patektų į specialiai senjorams skirtas pataisos įstaigas. Tarptautinę vertėjų dieną – šiemetinės šv. Jeronimo premijos viena iš laureačių. Tai už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą šiandien apdovanojama vertėja iš Estijos Tiiu Sandrak. LRT GIRDI: ką daryti, jei esi nepatenkintas veterinaro suteiktomis paslaugomis? Į LRT kreipėsi klausytoja, kuri sako susidūrusi su veterinarijos klinika, kuri „naudojasi augintinių savininkais, siūlo operacijas ir chemoterapijas, kai tiesiog nebėra reikalo tai daryti. Specialiai siūlomos procedūros, kurios gyvūno neišgelbės, bet papildys jų biudžetą“. Ved. Giedrė Čiužaitė

Kaip Lietuva padeda statyti slėptuves Ukrainoje? Mūsų šalis yra prisijungusi prie Suomijos vadovaujamos iniciatyvos Ukrainoje plėtoti slėptuvių tinklą. Visai neseniai Sumų srityje atidaryta Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšomis finansuota požeminė mokykla, kurioje mokysis 700 vaikų. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lietuvos tarptautinių partnerysčių centro Ukrainos atsigavimo ir taikos programų koordinatorius Artūras Žarnovskis. Ved. Agnė Skamarakaitė

Koks šiandien yra ir turėtų būti socialinių darbuotojų vaidmuo? Apie tai – pokalbis su socialinėmis darbuotojomis Migle Maniušyte ir Modesta Balčiūnaite.

„Nuo pirmo persileidimo patirties vis galvojau apie šeimas, kurios patiria vaisingumo iššūkių, kaip joms bent kažkiek padėti“, – sako komunikacijos ekspertė Beatričė Skardžė kartu su psichologe Milda Kukulskiene kurianti projektą „Kada vaikai“. Pati Beatričė atvirai kalba apie savo vaisingumo kelionę ir patirtus 2 komplikuotus persileidimus. Ved. Agnė Skamarakaitė