Be kaukių

„Mano tremtinei mamai visada svarbiausia buvo grįžti namo. Aš visuomet taip pat jaučiau pareigą atvežti čia naujas patirtis – jaučiausi skolinga“, – apie tai, kodėl net darant labai sėkmingą tarptautinę karjerą jai buvo taip svarbu grįžti ir kurti Lietuvoje pasakoja režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Paskutinį kartą į Lietuvą ji grįžo ypatinga proga: čia vyko „Bohemiečių“ 20-mečiui skirti renginiai. Ši iniciatyva, vėliau virtusi Vilniaus miesto opera, negrįžtamai pakeitė Lietuvos operos scenos veidą, o šiandien dalis pirmųjų „bohemiečių“ – ryškiausios pasaulio operos scenos žvaigždės. Pokalbis „Be kaukių“ – apie lemtingus 2006-uosius, mamą, davusią svarbiausias gyvenimo pamokas, darbą su Adrienu Brody ir Alu Pacino, Holivudą, stebinantį ne spindesiu, bet žmonių talentu ir darbo etika, ir tai, kodėl vengia sustoti, ir iš šono pažvelgti į įspūdingą karjerą, kurią pavyko susikurti. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Daug kartų bandžiau bėgti nuo scenos, bet ji vis mane pasivydavo“, – pasakoja smuikininkė Lora Kmieliauskaitė. Lora – viena kūrybiškiausių menininkių Lietuvos šiuolaikinės muzikos scenoje, nuolatos užsiimanti kūryba, kurioje svarbus bendradarbiavimas su kitu. Kūrybinės idėjos ją buvo nuvedusios tiek už Atlanto, į Niujorką, tiek už poliarinio rato, bet ypatingą žymę jai paliko kūrybinės viešnagės Ukrainoje, o taip pat – mažesniuose Lietuvos miesteliuose. Apie judviejų su broliu Arnu ansamblio „Twenty Fingers Duo“ švenčiamą dešimtmetį, lietuvių menininkų reputaciją tarptautinėje scenoje, žmogaus iš mažo miestelio tapatybę, Niujorką kaip naują horizontą, kuriame buvo mama, ir vijoklius, kuriais mielai viską apsodintų – pokalbis laidoje „Be kaukių“. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Noriu parodyti žmonėms miškus taip, kaip aš juos matau“, – sako kino kūrėjas, gamtininkas Mindaugas Survila. Jo „Sengirė“ tapo žiūrimiausiu dokumentiniu filmu Lietuvos istorijoje, o šiuo metu režisierius kuria filmą apie Kuršių neriją bei viliasi, kad jis bus žymiai geresnis už „Sengirę“. Laidoje „Be kaukių“ M. Survila pasakoja apie mišką lietuvio gene, siekį mažais žingsniais kurti visuomenę bei jam priimtinas aktyvizmo formas. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Muzika yra visur: kirpyklose, automobiliuose, prekybos centruose – kaip fonas, kaip muzikėlė, ir tai nesąmoningai kuria tam tikrą vertybinį pasirinkimą, muziką paženklina kaip tam tikrą pramogėlę“, – apie muzikos nuvertinimą šiandien kalba dainų autorius, radijo laidų kūrėjas ir vedėjas Domantas Razauskas, šiemet apdovanotas Romo Sakadolskio žurnalistikos premija už išskirtinę pramogos žurnalistiką. Kiek Domanto gyvenimo kelio pasirinkimui įtakos turėjo muzikali šeima? Kaip jis vertina radiją? Kokių muzikinių kelionių gausu jo žemėlapiuose? Atsakymai – pokalbyje „Be kaukių“. Ved. Gerūta Griniūtė.

Legendinis teatro aktorius Vladas Bagdonas neatsiejamai susijęs su Jaunimo teatro istorija, su režisieriaus Eimunto Nekrošiaus statytais spektakliais, jo kūrybinė biografija aprėpia daugiau kaip 5 dešimtmečius scenoje ir ekrane. ugdė jaunuosius aktorius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Teatro žiūrovai iki šiol prisimena įspūdingus aktoriaus vaidmenis: Niko Pirosmanašvili, Serebriakovą spektaklyje „Dėdė Vania“, Otelą, Faustą. Ar šiandien Vladas Bagdonas dar prisimena savo pirmąjį vaidmenį? Kas siejo su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi, kuris spektaklį statydavo ištisus metus? Kodėl aktorius staiga pasakė, kad pavargo nuo teatro ir išėjo į ... muzikinę sceną? Apie teatrą, netikėtus ritualus ir muzikos uostą – pokalbis su aktoriumi Vladu Bagdonu. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Mylėti medį yra labai lietuviška“, – sako architektas Andrius Ropolas. Visgi, meilė, pavirstanti į aktyvizmą prieš medžių kirtimus, jam kelia klausimų. Anot architekto, ne visi medžiai yra „šventos karvės“, ir jis ne visada supranta, dėl ko protestuojama. Apie lietuvių meilę medžiams ir norą, kad architektai dalyvautų diskusijose apie šalies ateitį, pavyzdžiui, padėtų sprendžiant mažo gimstamumo problemą, jis pasakoja laidoje „Be kaukių“. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Reakcija į Marčėno mirtį parodė, kad poezija yra aktuali ir paveiki“, – sako poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas. Laidoje „Be kaukių“ jis kalba apie šiemet išėjusius lietuvių poetus, beprasmišką karą Ukrainoje, apie kurį pats negali parašyti eilėraščio, dalijasi savo skeptišku ir ironišku požiūriu į poeto misiją bei pristato naujausią, kaip pats sako, pabirą ir išbarstytą poezijos knygą „Antologija“. Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Niekados nebūčiau pagalvojęs, kad man teks gyventi tokį įdomų gyvenimą. Būdamas mažas vaikas aš labai daug piešiau. Piešiau ne dešimtimis, o šimtus piešinių, nes norėjau pabėgti nuo realybės“, – kalba kino režisierius Saulius Baradinskas, augęs Pašilaičių mikrorajone, o šiandien kuriantis miuziklą „Betono muzika“. Pokalbis apie menininko jautrumą, architektūros studijas, darbą, bendražygius, Ameriką ir svajones, kurios pildosi. Ved. Gerūta Griniūtė

„Kodėl mane turi perrengti, dažyti? Kodėl turiu būti dėmesy?“ – šie klausimai pradėjo kilti aktorei Elžbietai Latėnaitei, kuri, supratusi, kad nebemyli vaidybos, iš lėto atsitraukė nuo jos. Dabar pagrindinė jos veikla – rašymas, kuriame jaučiasi kūrybiškai išsipildžiusi. Laidoje „Be kaukių“ kūrėja pasakoja savo kūrybinę kelionę nuo aktorystės iki rašymo, polinkį į kraštutinumus, prisimena savo patirtis sektos požymių turinčiame judėjime ir vadavimąsi iš jo. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Mes dažnai šią veiklą vadiname muzikos eksportu, bet per devynerius savo veiklos metus centre galiu suprasti, kad tai vis dėlto nėra apie pardavimus, tai labiau yra apie partnerysčių kūrimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą“, – apie šiemet 30-metį mininčio Lietuvos muzikos informacijos centro veikimą kalba jo vadovė Radvilė Buivydienė. Pokalbis „Be kaukių“ apie centro augimą, pasaulio muzikos rinką, kovingą prigimtį ir dirbtinį intelektą kūrybos lauke. Ved. Gerūta Griniūtė

„Mano svajonė buvo apjungti žmones ir meną, o taip pat – atnešti į Lietuvą senąsias galerijų tradicijas“, – kalbėdama apie galerijos „Drifts“ įkūrimą pasakoja menotyrininkė, galerininkė Jolanta Chockevičiūtė-Laurent. Šiais metais ji kuravo Vilniaus galerijų savaitgalį, kurio programoje netrūko ir netikėtų meno erdvių. Pačios Jolantos teigimu, netradicinės meno erdvės atsiranda iš pačių menininkų poreikio rodyti savo kūrybą. Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie prabangą pažinti šiuolaikinį meną, kuris kalba apie šiuolaikinį pasaulį, pašnekovės vingiuotą kelią dabartinės profesijos link, menui vis atviresnę visuomenę, moterų menininkių palaikymą ir muziką, kurios tam tikrus elementus, galerininkė atsineša ir į savo veiklas vizualiųjų menų pasaulyje. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Bažnyčia toliau nereaguoja, bet dabar visuomenė yra kur kas aktyvesnė ir daugiau reikalaujanti“, – sako menininkas Denisas Kolomyckis. Vaikystėje jis patyrė kunigo seksualinį priekabiavimą, prieš penkerius metus surengtoje parodoje atvirai dalijosi šia istorija. Tuomet kūrėjas sulaukė religinių fanatikų replikų neteršti bažnyčios vardo, kitaip bus nuteistas. Šiandien, anot Deniso, visuomenės požiūris į katalikų bažnyčios pedofilijos šešėlius jau griežtesnis. Laidoje „Be kaukių“ Denisas Kolomyckis pasakoja apie įgrisusią kenčiančio menininko klišę, varginantį socialinį neteisingumą, feministinį požiūrį formavusią stiprią mamą ir tramplyną pasaulėžiūroje nutiesusį Joną Meką. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Nežinau, ar todėl, kad 9-oji simfonija turi politinį atspalvį ir turėjo visus tuos šimtmečius, per kuriuos egzistuoja, ar dėl Beethoveno asmenybės ir to gyvenimo kelio, apie kurį esu skaitęs ir kuris man buvo įdomus – kiek žmogui teko iškentėti, patirti, bet galiausiai prasiskleisti ir pačiomis gražiausiomis spalvomis“, – svarsto politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, paklaustas, kodėl jam svarbu Ludwigo van Beethoveno 9-ąją simfoniją klausytos gyvai Vilniuje ir Londone. Pokalbyje „Be kaukių“ – apie Lino Kojalos gyvenimo kryptį nulėmusį susitikimą su prezidentu Valdu Adamkumi, aistrą futbolui, muzikinių dėžučių kolekciją, Europos sąjungą kaip vienintelį kelią Europai nors kiek būti vieningai. Ved. Gerūta Griniūtė.

Tadas Kazakevičius – vienas žymiausių viduriniosios kartos Lietuvos fotografų, kurio ciklai „Tai, ko nebebus“, „Tarp dviejų krantų“ įvertinti prestižiniais apdovanojimais, tokiais kaip World press Photo, Leica Oskar Barnack, ZEISS, kurio nuotraukas publikuoja užsienio žurnalai ir eksponuoja tarptautiniai festivaliai. Beveik prieš metus Tadas Kazakevičius įgyvendino savo svajonę – atidarė Vilniaus fotografijos namus, kuriuose kartu su žmona fotografe Mariam Abshilava kuria laisvą erdvę norintiems įsimylėti fotografiją. Apie pirmąjį fotoaparatą ir žmonių istorijas, apie tai, kodėl maža detalė gali papasakoti daugiau negu portretas, apie tremties pasakojimų ciklą ir daug kitų istorijų – pokalbyje su T. Kazakevičiumi. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Aš paraleliai ir Pranės Dundulienės „Pagonybę Lietuvoje“ skaitau, ir Vydūno misterijas tyrinėju, bet labai daug įkvėpimo matau ir japonų kultūroje. Man patinka jungti keistus dalykus kūryboje“, – pasakoja kompozitorė Agnė Matulevičiūtė. Laidoje „Be kaukių“ – pokalbis apie Agnės Matulevičiūtės norą įkurti kompozitorių rankraščių muziejų, japonišką feminizmą, iš atminties ištrintas deives ir moterų padėtį muzikos pasaulyje. Ved. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus senajame teatre tris dienas viešės Estijos „Südalinna“ teatras, kuris parodys režisieriaus Elmo Nüganeno spektaklį „Dievų aušra“, sukurtą pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Tai pasakojimas apie Ukrainos karą, apie režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūtį, kare artimiausiųjų netekusių moterų istorijos. Pastatytas estų ir rusų kalbomis spektaklis tapo tikru Estijos visuomenės socialiniu tyrimu: į spektaklį plūdo estai, bet buvo pustuštės rusų kalba vaidinamo spektaklio salės. Apie naują spektaklį, apie darbą Rusijoje ir jos didžiąją kultūrą, teatro kovas ir išvarymą iš Lietuvos teatro – pokalbis su prozininku, dramaturgu, Nacionalinės premijos laureatu M. Ivaškevičiumi. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Čia mano šaknys, čia mano kalba, čia daug artimų žmonių“, – kalbėdama apie esminį jausmą grįžus koncertuoti į Lietuvą pasakoja tarptautinio garso dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Su visais svarbiausiais pasaulio orkestrais dirbanti menininkė teigia, jog kiekvienas jų yra savą charakterį turinti bendruomenė. Apie vaikystę, praleistą kartu su tėvais koncertų užkulisiuose, iš mamos ir tėčio, šviesaus atminimo Romualdo Gražinio perimtas pamokas, kintantį santykį su dešimtmečiu jaunesne seserimi, pianiste Onute Gražinyte, su kuria vis dažniau kartu pasirodo vienoje scenoje, ir buvimą mama, tęsiant įspūdingą dirigentės karjerą. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šios dienos laidoje – kompozitorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė. Neseniai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko jos kartu su legendiniu režisieriumi Robertu Wilsonu kurtos operos „Apversta tikrovė“ pasaulinė premjera. Pokalbyje kompozitorė pasakoja, kaip gimė operos pavadinimas, ko labiausiai ilgisi Niujorke ir ko Lietuvoje. Ji taip pat primena, kad gebėjimas išlaikyti dėmesį darosi vis svarbesnis, mat jis padeda pajusti tikrąjį muzikos klausymosi malonumą. Ved. Gerūta Griniūtė

„Važiuodama į darbą drabužių kompanijoje pamačiau skelbimą, kad VDU yra meno kuratorystės magistras. Užėjau, sako – bandyk, daug čia tokių bandančių“, – sako ekonomikos ir menotyros mokslus baigusi, galerijos „Contour Art Gallery“ įkūrėja ir vadovė Vilma Mačianskaitė. Kaip tas avantiūrizmas stūmė išbandyti įvairias veiklas, kol atrado meno pasaulį, kaip atsitiko, kad po devynerių klajonių metų savo dešimtmetį galerija pagaliau švenčia nuolatiniuose namuose, kaip atpažinti gerą meną ir kaip padėti klientui atrasti savąjį kūrinį. Apie visa tai – pokalbis su Vilma Mačianskaite. Ved. Jolanta Kryževičienė.

„Tikiu, kad skamba taip, lyg viską darome Dievo rankomis, bet viskas juk daroma gerais tikslais. Negi negydysime ligų, jeigu galime jas išgydyti?“, – apie genetinius tyrimus ir siekį suprasti, kaip veikia žmogaus genai, kalba medicinos mokslų daktaras, genetikas Vaidas Dirsė. Pokalbis „Be kaukių“ apie mūsų norą gyventi ilgai ir kokybiškai, apie vis platesnes galimybes suprasti, kodėl atsiranda ligos, apie neįtikėtinus medicinos mokslo atradimus ir paties Vaido pasirinkimą nerti į medicinos mokslus. Ved. Gerūta Griniūtė

„Stebiu savo kūną, esu gana silpnas gyvūnas kūniškai, tad išmokau labai jį skenuoti, supratau, kad mano fiziniai pojūčiai dažnai nėra dėl fizinių duotybių“, – apie tai, kaip gimė naujausios jos parodos idėja pasakoja menininkė Jolita Vaitkutė. Parodą „Belly Person“ (liet. „Pilvažmogis“) Jolita Vaitkutė netrukus pristatys Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Pokalbis su kūrėja apie etiketes iš praeities, kūrybą šiandien, disciplinos svarbą ir savęs pažinimą. Ved. Gerūta Griniūtė

„Man atrodė – arba Holivudas, arba Prancūzija… Holivudas tolokai, o Prancūzija arčiau, ir kalbą moku…”, – sako apie vaidmenis prancūziškame kine svajojusi aktorė Augustė Ona Šimulynaitė. Galiausiai, kelias atvedė į Lietuvos teatrą, kuriame režisieriai gana dažnai jos paprašo ką nors suvaidinti prancūziškai. Teatre nesilankantys žmonės dar iki šiandien ją atpažįsta kaip Kunigundą – garsiosios Vaido Baumilos dainos vaizdo klipo heroję. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Visuomet gyvenime susikuriu tokias situacijas, kurios man būtų nepatogios“, – sako operos solistas, bosas-baritonas Kostas Smoriginas. Šiuo metu jis gyvena intensyvų profesinį laikotarpį, liudijantį naujas kūrybines kryptis. Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie vaikystę teatro užkulisiuose, stebint gražiąsias bohemos puses, apie tėvus, iš kurių perėmė svarbiausias pamokas, ir apie pasikeitusį operos pasaulį, kuriame vis dažniau suklesti vidutinybė. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Buvo tie laikai, kai labai jaunos mergaitės būdavo ant viršelių, aš jas fotografuodavau”, – itin ankstyvą savo karjeros etapą prisimena fotomenininkas Visvaldas Morkevičius. Galiausiai kūrėjas pavargo nuo glamūro ir suprato, kad kur kas labiau patinka ne konstruoti portretus, o juos fotografuoti. Šiandien V. Morkevičius yra pasaulio galerijų trokštamas menininkas ir per fotografiją tyrinėja save. Ved. Indrė Kaminckaitė

Vieno žymiausių Lietuvos architektų Rolando Paleko studija kuria išskirtinį objektą – Čiurlionio koncertų centrą Kaune, kuris turėtų būti kaip akmuo ant Nemuno kranto, atsispindintis vandenyje. Pokalbis su architektu apie koncertų sales, žaliąsias erdves mūsų miestuose, naujos architektūros santykį su senamiesčio pastatais ir didžiąsias architekto vertybes – pamatyti fasadą iš vidaus, ir suprasti, kaip jaučiasi čia esantis žmogus. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Dirbdama su studentais visada sakau: nereikia galvoti, kad jų vertė atsiranda tik per nuveiktus darbus“, – kalba dramaturgė, režisierė Birutė Kapustinskaitė, šiandien, kaip pati sako, ypač vertinanti poilsio naudą kūrybai ir gyvenimo kokybei. Apie gyvenimiškas istorijas, nugulančias į scenarijus, apie nežinomybės prisijaukinimą ir Birutės labai laukiamą jos ilgametražį filmą – pokalbyje „Be kaukių“. Ved. Gerūta Griniūtė

„Nenoriu nuskambėti arogantiškai, bet tai objektyviai pamatuojami dalykai“, – apie filmo „Skyrybos karo metu“ šansus pelnyti „Oskaro“ nominaciją sako režisierius Andrius Blaževičius. „Sundance“ festivalio prizą pelnęs, malonaus dėmesio JAV sulaukusios „Skyrybos karo metu“ pradeda savo kelionę Lietuvoje. Filmus apie pašlijusius santykius kurianti Blaževičius pasakoja, kad jam labai įdomu, kai žmonėms nesiseka, o amžinieji klausimai kūryboje nevilioja visai. Ved. Indrė Kaminckaitė

Neseniai rašytoja, istorinių romanų autorė Gina Viliūnė išleido jau penkioliktąją savo knygą – istorinį detektyvą „Mirtis Bernardinų sode“. Didžiausias autorės įkvėpimo šaltinis – Vilnius, miestas, nenustojantis atsiverti vis naujais atspalviais. Pokalbis laidoje „Be kaukių“ – apie meilę knygoms, rašytojo profesiją, kuri vaikystėje atrodė tolimesnė nei kosmosas, istorinių romanų santykį su istorija ir apie pirmosios knygos rankraštį, kurį į leidyklą pagaliau išsiųsti pastūmėjo vyras. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė.

„Daug kam – ir labai svarbiems žmonėm pasaulyje nepakenktų paskaityti Astridos Lindgren knygų: nuo „Brolių Liūtaširdžių“ iki „Ronja plėšiko duktė“, gal jie kitaip pradėtų matyti pasaulį“, – kalba visuomenininkas, televizijos laidų vedėjas, „Žalgirio“ futbolo klubo prezidentas Andrius Tapinas. Pokalbis apie laiko planavimą, aistros ir užsidegimo svarbą, apie fortepijoninę muziką ir gebėjimą atsilaikyti prieš kritikos strėles. Ved. Gerūta Griniūtė

„Ne, niekada“, – paklausta, ar dirbtų su režisieriumi Artūru Areima, panaudojusiu smurtą prieš kolegą aktorių, atsako Digna Kulionytė. Įvairius ir ryškius vaidmenis kurianti aktorė sulaukia daug liaupsių bei pripažinimo, tačiau tenka vaidinti ir spektakliuose, iš kurių masiškai išeina žiūrovai, po to gana netaktiškai reiškiantys savo aštrias nuomones. Laidoje „Be kaukių“ Digna Kulionytė pasakoja apie moralės linijas, kurių nevalia peržvengti kūrinio proceso metu, savo nuomonę kone išspjaunančius žiūrovus ir kūryboje praverčiantį tikėjimą. Ved. Indrė Kaminckaitė

Istorijos mokslų daktaro, Europietiškos dešinės instituto vadovo Teodoro Žuko mintys apie praeitį ir ateitį, apie kultūros reikšmę ir visuomenės virsmą bei krizes – pokalbyje „Be kaukių“. Ved. Gerūta Griniūtė

Skulptorius Nerijus Kavaliauskas ne tik kuria autorinius darbus, bet atkuria unikaliuose kraštovaizdžiuose buvusius kūrinius. Taip į Užutrakio parką grįžo antikos skulptūrų kopijos, o šalia Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios atstatyta Viešpaties Jėzaus koplytėlė. Vilniuje gimęs ir Čiurlionio menų mokyklą bei Vilniaus dailės akademiją baigęs Nerijus Kavaliauskas šiandien su žmona restauratore Rūta gyvena Naujuosiuose Valkininkuose. Trys iš keturių šeimos sūnų taip pat pasirinko menininko profesiją. Tačiau namai niekada neištuštėja, nes čia nuolat gyvena globojami vaikai. Į šių namų duris galima pasibelsti ir vidurnaktį, niekada nebūsi išvarytas. Tačiau Nerijus įsitikinęs, kad negalima vaikų paimti net iš nesėkmingos šeimos, reikia daryti viską, kad tokių šeimų būtų kuo mažiau. Apie skulptūrą ir paslaptingas technologijas, apie bendruomenę, bobausių šventę ir globojamus vaikus – pokalbis su Nerijumi Kavaliausku. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Mano vyras nesieja mano grožio su kūniškumu – nepagiria, jeigu numetu ar priaugu svorio“, – pasakoja aktorė ir šokėja Greta Grinevičiūtė. Pasak kūrėjos, santykiuose su vyru Vytautu ji išlaisvėjo ir dabar gali į kūniškumo temą pažvelgti atviriau ir drąsiau. Už šokėjos Elenos vaidmenį Marijos Kavtaradze filme „Tu man nieko neprimeni“ „Sidabrinę gervę“ pelniusi Greta prisimena iš filmo žiūrovų sulaukusi daug komentarų apie savo kūną. Šiandien menininkė sako nenorinti savo vertės sieti su kūno išvaizda ir drauge su ta pačia režisiere neria į naujus, gilesnius kūniškumo temos tyrinėjimus. Ved. Indrė Kaminckaitė

Ar ne vienerius metus iš eilės populiariausiu vaikų rašytoju tituluojamas Tomas Dirgėla niekuomet dėl to nebuvo užrietęs nosies? Ar vaikystėje pats buvo aistringas skaitytojas? Kokias tradicijas puoselėja su savo didele šeima? Kieno skambučio vis dar laukia nuo tų laikų, kuomet dirbo pramogų žurnalistu? Ir ką jis norėtų pasakyti lietuvių kalbos mokytojoms? Pokalbis apie tai ir dar daugiau laidoje „Be kaukių“. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pokalbis su komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi apie šiandieninį informacijos perteklių, reikalingą informacijos higieną, apie Mykolo tėčio – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjo ir ilgamečio meno vadovo bei vyriausiojo dirigento prof. Donato Katkaus įtaką Mykolo mąstymui. Taip pat – mintys apie tikėjimą ir jėgą, kurą tikėjimas duoda žmogui. Ved. Gerūta Griniūtė

Nuolat reformuojama švietimo sistema kelia didžiulę įtampą mokytojams ir vaikams, tačiau kasmet įvedamos naujovės neatneša norimų rezultatų. Tačiau kokią mokyklą mes iš tikrųjų norime sukurti? Laidoje kalbėsime ne apie dar vieną švietimo reformą, o apie pačią sistemos prasmę – kokį žmogų norime užauginti ir kokio mokytojo tam reikia. Ar mokykla turi rengti tik egzaminams, o gal padėti vaikui bręsti kaip mąstančiam, kuriančiam, atsakingam ir bendruomeniškam žmogui? Kodėl ikimokyklinis ugdymas, svarbiausias formuojant socialinius santykius ir kūrybiškumą, pas mus visiškai neišnaudojamas? Kodėl nepasiruošta įtraukiajam ugdymui? Pokalbis su didelę tarptautinę patirtį turinčia pedagoge, edukologe Emilija Sakadolskiene apie mokyklą, kuri galėtų būti ne tik žinių tikrinimo vieta, bet ir erdvė augti žmogui. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Lietuvoje, apskritai Vakaruose, trūksta žaidimo aikštelių suaugusiems“, – sako menininkas, tyrėjas, inžinierius, Julijonas Urbonas. Klaipėdos atrakcionų parke vaikystę leidęs kūrėjas šiandien pasigenda žaismės viešosiose erdvėse. Julijonas Urbonas dažnai vadinamas vizionieriumi, pats savo projektus apibūdina kaip priartėjančius prie absurdo ribos. Jis siūlė kurti „Planetą iš žmonių“ – 3D skeneriu nuskenuotų ir į virtualų kosmosą perkeltų kūnų. Dar vienas jo minties eksperimentas „Eutanazijos kalneliai“ kvietė kurti personalizuotos, malonios mirties ritualą. Tačiau, anot menininko, dabar šios idėjos nebeveikia, nes šiandieniniame pasaulyje žmogus kasdien apsuptas absurdo. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Pirmiausia, kai galvoju apie mokyklą, prisimenu mokytojus“, – paklausta apie gražiausius su mokykla susijusius prisiminimus pasakoja švietimo ekspertė, EDU Vilnius direktorė ir rašytoja Unė Kaunaitė. Prasidedant naujiems mokslo metams laidoje „Be kaukių“ diskutuojame apie švietimo sistemos spragas ir proveržius, ilgesnio pradinio ugdymo naudą, memais tapusią idėją Lietuvai, kasdienį darbą, atnešantį daug džiaugsmo ir penktąją knygą, kuri galbūt jau pakeliui. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Turėjau galimybę dvi valandas bendrauti su Luciano Pavarotti ir gauti patarimų <...>, man, kaip žmogui, kaip dainininkui, tai paliko neišdildomą įspūdį. Maža to, po to susitikimo, jis paklausė kur aš po pamokos važiuosiu. Sakau, važiuosiu į teatrą, o jis man sako: ar tau nebūtų sunku nuvežti mano peruką į teatrą?“, – neišdildomais įspūdžiais apie Londone sutiktą pasaulinio garso tenorą Luciano Pavarotti dalinasi operos solistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Edgaras Montvidas. Pokalbis „Be kaukių“ – apie kūrėjo kelią, Lietuvos ir užsienio scenas ir kultūros pasaulio atstovų įsitraukimą į valstybės gyvenimą. Ved. Gerūta Griniūtė

Fotografė iš Ukrainos Tati Frank jau ne vienerius metus gyvena ir kuria Vilniuje. Laidoje „Be kaukių“ – pokalbis apie jos kelią į fotografiją, darbą su žmonėmis prieš kamerą, pozavimo mokymą ir tai, kaip fotosesija gali padėti žmogui pamatyti save kitaip. Taip pat – apie gyvenimą Lietuvoje, lietuvių kalbos mokymąsi, ryšį su Ukraina ir muziką, kuri Tati primena namus, lydi fotosesijose ir pakelia nuotaiką. Ved. Justė Krikščiūnė

Kada prabilti muzikos kalba Pijui tapo lengviau nei žodžiais? Kokie iššūkiai laukia skirtingose scenose? Pokalbis su smuikininku Pijumi Česaičiu. Ved. Gerūta Griniūtė

Sunkiausias etapas Juozo Miltinio dramos teatre aktorei buvo tuomet, kai po premjeros neteko Ledi Makbet vaidmens spektaklyje „Makbetas“. Kodėl? Iki šiol nėra išsiaiškinusi, bet įtaria, kad kolega nenorėjo su ja vaidinti. Būtent dėl spektaklio „Makbetas“ šiuo metu skandale atsidūrusį Miltinio teatrą Ieva vadina savo kūrybos namais. Pasak aktorės, šis teatras „truputį mitologinis“, turintis magišką poskonį. Nors pastarąjį dešimtmetį įstaigą supurto įvairūs skandalai, kūrėja netiki Miltinio teatro prakeiksmu. Laidoje „Be kaukių“ Ieva Brikė pasakoja apie teatrą ištikusią komunikacijos krizę, kiekvieno išmoktas skirtingas pamokas, gražiausias ir sunkiausias akimirkas, patirtas Miltinio teatre, ir įvykusį sugrįžimą į dvasingumą. Ved. Indrė Kaminckaitė Arvydo Gudo nuotr.

Kokie keliai pianistę Jeleną Makarovą atvedė į Londoną? Kokia muzika skamba jos kasdienybėje ir kaip ji užsienio klausytojams pristato Lietuvos kompozitorių kūrybą? Ved. Gerūta Griniūtė

Pasak medijų raštingumo mokytojo Povilo Šklėriaus, kartais moksleivių gebėjimą atpažinti Rusijos dezinformaciją ir savarankiškai ją analizuoti nustelbia šeimoje vyraujanti nuomonė. „Stengiuosi su šeimos nuomone nekovoti“, – sako P. Šklėrius. Vilniaus Vyčio gimnazijos mokytojas, rašytojas P. Šklėrius pasakoja apie posūkį į mokyklą ir įvykusią ego mirtį, kitokį mokytojavimą nei pats patyrė būdamas moksleivis, ir nuo socialinių tinklų pavargusį jaunimą. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Man reikia adrenalino. Chaoso žmogus be jo gyventi negali. Adrenalinas ne todėl, kad man kyla grėsmė, bet adrenalinas susidoroti su visuomenės nuostatom, kartais su instituciniu spaudimu mūsų tikslinei grupei“, – apie tai, kas ją motyvuoja, kalba Nacionalinio socialinės integracijos instituto programos „Visi skirtingi – visi lygūs“ vadovė Inga Rancova. Pokalbis apie programos iniciatyvas, pažeidžiamų socialinių grupių integraciją, iššūkius ir tai, kaip įgyti šių žmonių pasitikėjimą. Ved. Ieva Radzevičiūtė