Homo cultus. Paribio pokalbiai

Žurnalistas Audrius Ožalas neseniai vykusiame Romo Sakadolskio vardo žurnalistikos forume buvo apdovanotas už išskirtinę kultūros žurnalistiką. Užkietėjusiems skaitytojams jo vardas asocijuojasi su kokybiškais rekomenduojamų knygų sąrašais, pokalbiais su Lietuvos ir užsienio rašytojais, literatūros festivaliais ir literatūrinėmis kelionėmis. Ta proga Audriaus klausiame, ar kokybiška kultūros žurnalistika šiandien pajėgi ugdyti visuomenės skonį ir kritinį mąstymą? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Humoras yra ne tik pramoga, bet ir psichologinis įrankis, padedantis asmeninių ar pasaulinių krizių akivaizdoje. Kaip keičiasi humoro supratimas Lietuvoje? Ar humoras dar keičia politiką ir politikus? Kodėl tai, kas buvo juokinga prieš kelis dešimtmečius tampa nebejuokinga ir kaip prisitaikyti prie kintančių normų? Ar humore yra draugystės ir kiek draugystė dar reikšminga šių dienų pasaulyje? Apie visa tai „Paribio pokalbiuose“ su prodiuseriu, scenaristu ir humoristu Haroldu Mackevičiumi. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Jungtinės Tautos skelbia, kad peržengėme ribą, kai pavojingiausi klimato kaitos reiškiniai nebegali būti visiškai sustabdyti. Tuo pat metu klimato kaitos problemos yra labiausiai naująją kartą vienijanti politinė tema. Ar galime pakeisti požiūrį ir pradėti labiau mylėti savo planetą? Kaip prie to gali prisidėti regio muzika ir pagarba savo kraštui? Diskutuojamer su regio muzikos atlikėjų, gamtosaugos aktyvistu Ignu Kavaliausku, Ignu iš Ignalinos. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

„Kartais gali atrodyti, kad lengviausia tiesiog nusispjauti, tačiau toks kelias ne man“, – apie patirtį mokykloje kalba tikybos mokytojas Edvardas Česonis. Edvardas taip pat darbuojasi ir Vilniaus katechetikos centre. Su juo kalbamės apie tai, koks yra tikybos uždavinys mokykloje, su kokiais klausimai į pamokas ateina jaunuoliai ir ar šiame dalyke atsiranda proga atviroms diskusijoms bei refleksijai apie Bažnyčią krečiančius skandalus. Svarstome, kokia yra ta jaunoji karta ir ko reikia mokytojui, norinčiam užsitarnauti autoritetą jaunuolių Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Paskutinis „Paribio pokalbių“ susitikimas Telšiuose įvyko miesto centriniame stadione. Telšių Džiugas savo rezultatais stebina Lietuvos futbolo pasaulį, o jo treneris Andrius Lipskis yra ne tik komandos sudėties ir taktikos formavimo smegenys, bet ir klubo variklis. Stoicizmo filosofija besidomintis treneris sako pasigendantis gilesnio požiūrio į futbolą ir didesnės meilės ne tik pergalėms, bet ir pačiam žaidimui. Kiek filosofijos yra futbolo trenerio darbe? Kokie mažo klubo tikslai didelėje komercializuotoje šio žaidimo rinkoje? Ką miestui reiškia mylima komanda? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Stasys Katauskas yra ne tik laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ korespondentas, Telšių Džiugo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, tačiau ir to paties pavadinimo Žemaitijos sostinės futbolo komandos aktyvus fanas, nepraleidžiantis ne tik namų, bet ir išvykos rungtynių. Su juo kalbamės apie tai, ką šiandien reiškia būti žemaičiu, kaip per laiką kito Telšiai, kas motyvuoja mokyti jaunąją kartą ir kodėl Stasys, tariant jo bičiulio, poeto Vyto Dekšnio žodžiais, renkasi būti moralinis mazochistas, pasirinkęs aktyviai palaikyti savo gimtojo miesto komandą. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Telšiuose neseniai baigėsi jau 42-oji Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto organizuojama medalių ir mažosios skulptūros stovykla – seniausia be pertraukos veikianti Europoje. Su jos kuratoriumi, fakulteto docentu, skulptoriumi Mariumi Norkumi kalbamės apie tai, ką tokia miestui kaip Telšiai duoda aukštoji mokykla ir ne bet kokia, o meno krypties. Diskutuojame, kokia yra skulptūrų funkcija viešosiose erdvėse ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti menininkui, siekiančiam apginti savo kūrybinę idėja. Ar galime kalbėti apie lietuvišką skulptūros tradiciją? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Režisierius Eligijus Daugnora Pandėlio teatre neseniai pristatė naują premjerą – Eugene’o O’Neillo vieno veiksmo dramą „Virvė”. Su juo kalbamės apie darbą su mėgėjiško teatro trupėmis, teatrą kaip socialinės kritikos instrumentą, nacionalinės dramaturgijos, už kurios puoselėjimą jis buvo įvertintas Kazimieros Kymantaitės vardo premija, svarbą ir publicistinį žvilgsnį į šiandienos iššūkius. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

„Paribio pokalbių“ vedėjai Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys lankosi Rokiškyje. Čia jau ilgiau nei penkerius metus vietos vaikus ir jaunimą traukia Loretos ir Gedimino Sagaičių įkurtas Mokslo klubas. Projektas suteikia galimybę ne tik susipažinti su technologijomis ir intelektiniais žaidimais, bet ir kurti filmus. Klubo įkūrėjai nuolat siūlo naujovių, praturtinančių ugdymo procesą ir viso Rokiškio socialinį gyvenimą. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Žurnalisto, apžvalgininko Romo Sadausko pavyzdys rodo, kad norint akylai stebėti politinį ir visuomeninį gyvenimą, nebūtina nuolatos suktis įvykių epicentre. Galima vyksmą reflektuoti ir gyvenant kaime prie Druskininkų. Viešnagę kurorte baigiame su R. Sadausku diskutuodami, kaip kito Druskininkų miesto veidas po Kovo 11-osios, kokie iššūkiai demokratijai kyla vietos savivaldoje, kokius pokyčius atneša Kultūros asamblėja ir jos pradėtos regioninės iniciatyvos ir kodėl tikrąja Dzūkijos kultūros sostine derėtų laikyti Merkinę. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Paribio pokalbiai lankosi Druskininkų kultūros „Lelijoje“ ir kalbasi su šios meno bendruomenės atstovėmis - rašytoja Lina Simutyte ir daiktų dizainere, meninių instaliacijų kūrėja Justina Laukaityte. Apie „Lelijos“ atsiradimą, jos veiklą ir jų santykį su Druskininkų miestu. Ar pasaulį pažinusi naujoji karta grįžta keisti mažesnius miestus? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Neseniai pasirodė nauja poeto, fotomenininko, biologo Alio Balbieriaus eilėraščių knyga „Lietaus hegzametras“. Ta proga su poetu Biržuose kalbamės apie tai, kaip gimsta eilės, kodėl studijose jis pasuko ne į filologiją, o į biologiją, kūrybą gyvenant toli nuo didmiesčio šurmulio, bohemiškų laikų prisiminimus ir bohemos nunykimą šiandienoje. Taip pat svarstome, kaip kinta žmogaus santykis su gamta ir kuo mūsų pasaulėžiūrą gali praturtinti santykis su Rytų religine ir filosofine tradicija. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

„Paribio pokalbiai“ lankosi Biržuose ir su vietine gide Reda Kučinskaite miesto audinyje ieško ženklų, kurie leistų prakalbinti turtingą miesto istoriją nuo didikų Radvilų indėlio, reformacijos ir kontrreformacijos palikimo, iki viešųjų erdvių, kurias savais ženklais paženklino okupantai ir kurios šiandien vis dar kelia ginčų, o kartu ir padeda užčiupti ir kartų skirtumus. Kaip liudija Reda, miesto centre stovinti skulptūra poetui Juliui Janoniui jaunajai kartai jau primena nebe šią istorinę asmenybę, o Betmeno personažą. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Su Alytaus miesto teatro režisiere, aktore, „Auksinio scenos kryžiaus“ jaunajam kūrėjui laureate Andra Kavaliauskaite „Paribio pokalbiuose“ kalbamės apie socialinę teatro misiją, emocinį intensyvumą ir žiūrovų reakcijas teatre. Taip pat apie jos Ukrainoje kuriamus spektaklius, teatro nuplėšiamas kaukes ir atveriamus skausmus. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kas 1926 metais rūpėjo intelektualams dar prieš politinį perversmą? Kokios idėjos, įtampos ir visuomenės skirties linijos ryškėjo kultūros bei viešojo gyvenimo diskusijose? Specialioje laidoje „Paribio pokalbiai“ Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys su prof. Nerijumi Šepečiu atsivers senuosius žurnalo „Židinys“ numerius ir svarstys, kokios temos anuomet buvo svarbiausios Lietuvos intelektualams. Ką šie tekstai pasakoja apie to meto visuomenės nuotaikas? Ar intelektualų ginčuose jau galima įžvelgti būsimo perversmo užuomazgų? Ir ką, žvelgdami į 1926-uosius, galime geriau suprasti apie 2026-ųjų Lietuvą? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

„Paribio pokalbiai“ lankosi Alytuje ir kalbasi su šio miesto garbės piliete, mokslininke, pedagoge, muzikos terapijos plėtotoja prof. dr. Aldona Vilkeliene. Kalbamės apie dar 1997-aisiais sukurtą pirmąją specialiųjų poreikių turinčius vaikus integruojančią klasę, muzikos poveikį, pedagogikos filosofiją ir siekį ugdyti ne tik talentus, bet ir padėti augti geriems žmonėms. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Baigėsi jau antrasis „Paribio pokalbių“ sezonas, kurio metu kalbėjomės apie geopolitines įtampas ir tektoninius pokyčius tarptautinių santykių lauke, apie mūsų kasdienybę formuojančias filosofines idėjas ir švietimo sistemos iššūkius bei vizijas, apie kasdienybės prozą ir poeziją. Kokie buvo šie metai ir ko išmokė dialogai su žmonėmis, kurių kiekvieną galime laikyti savo srities autoritetu? Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Kultūros protestai sugrąžino visuomenę prie diskusijų, kas yra kultūra, kokia jos įtaka ir kokios galios. Ar galime pasakyti, kas yra kultūra, o kas ja nėra? Kaip apmąstome kultūra ir kaip ji plėtojasi? Kokioje kultūroje gyvename nuolat tekančiame dabarties pasaulyje? Apie tai diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto filosofu, humanitarinių mokslų daktaru Daliumi Jonkumi. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Aukštoji kultūra įmanoma ir nesukūrus technikos stebuklų. Tačiau ji neįsivaizduojama be tokių dorybių kaip gailestingumas, teigė Nyderlandų istorikas Johanas Huizinga. Ar aukštosios kultūros sąvoka dar turi prasmę šiandien? Kokį vaidmenį kultūroje vaidina kvailybė? Šiuos klausimus narpliojame su J. Huizingos vertėjų, poetu Antanu Gailiumi. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Gilėjanti mūsų visuomenės poliarizacija tapo viena aktualiausių pastarojo meto temų. Ar iš tiesų vis labiau nesusikalbame ir tampame mažiau pakantūs vieni kitiems? Kaip augančio susipriešinimo akivaizdoje elgiasi tie, kuriuos pagrįstai galėtume laikyti autoritetais? Apie visa tai kalbamės su VU profesoriumi, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku Pauliumi Subačiumi. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Gyvūnų teisės Lietuvoje vis dar laikomos antraeiliu politiniu klausimu. Neskubama spręsti ne tik su gyvūnų rūpyba, bet ir su smurtu ar verslo interesu masiškai gaminti ir naikinti susijusių skausmingų problemų. Ar sulauksime tuščių narvų Lietuvoje? Ar įmanoma pakeisti požiūrį į gyvūnų gerovę žmogaus dominuojamame pasaulyje? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kokių esminių pokyčių reikia švietimo sistemai Lietuvoje, kad mokyklos ugdytų šiandieninio pasaulio iššūkius įveikti pajėgius jaunuolius? O gal kaip tik dera saugoti švietimą nuo dažnų pokyčių, kurie kelia sumaištį abitūros link artėjančių mokinių galvose? Apie tai kalbamės su Prezidento patarėja Jūrate Litvinaite. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Poezija dažnai vis dar tapatinama su pakylėtu tonu, romantizuotais kančios ar aukos vaizdiniais, iš poeto kai kurie dar tikisi pranašo ar net tautos šauklio laikysenos. Kokia yra dabarties poetinė kalba? Ar poezija turi ką pasakyti apie socialinę ir politinę tikrovę? Pokalbis su poetu Mantu Balakausku. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Nesiliaujant džiaugsmui dėl Vengrijos parlamento rinkimų rezultatų, po kurių – po 16 metų valdžioje – krito Kremliui palankus Viktoro Orbáno režimas, laikomas vadovėliniu demokratijos erozijos pavyzdžiu, kartu su publicistu, vertėju Nikodemu Szczyglowskiu analizuojame, ko galime pasimokyti iš Vengrijos atvejo siekdami apsaugoti savo demokratiją. Kodėl kai kuriose Vidurio Europos valstybėse įsišaknijęs populizmas, nepasitikėjimas sistema ir istorinės nostalgijos keliamos aistros, o šiandienos nuotaikas temdo euroskepticizmas? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Valdančiųjų bandymas keisti LRT valdymo ir priežiūros tvarką tapo iššūkiu, vienijančiu visą žiniasklaidos lauką. Protestai sutraukia žmones, kurie baiminasi dėl žodžio laisvės padėties valstybėje. Ar Lietuvos žurnalistika turi tradiciją, pajėgią atlaikyti tokias intervencijas? Kas laimės politikų ir žurnalistų konflikte? Apie tai kalbėsimės „Paribio pokalbiuose“ su Vilniaus universiteto žurnalistikos ir medijų tyrinėtoju, LRT tarybos nariu prof. Deimantu Jastramskiu. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Peliukas Mauzeris, nepraustaburnis chuliganas Budulis, eilė personažų, sukurtų legendinėje juodojo humoro laidoje „Radioshow“. Už visų šių kaukių stovi Rimas Šapauskas, kuris daliai klausytojų dabar gali būti pažįstamas ir iš savo vedamos pokalbių laidos „Rimas piligrimas“, nagrinėjančios tikėjimo klausimus. Artėjant Šv. Velykoms, su Rimu kalbamės apie tai, kaip kasdienybę keičia gyvenimas ne tik pagal sekuliarų, tačiau ir pagal liturginį kalendorių, apie skirtingųjų susikalbėjimo svarbą ir humoro galią bei ribas. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Lietuvos žydų istorija vis dar priversta kautis dėl savo vietos Lietuvos istorijoje. Ar pakankamai įvertiname Lietuvos žydų kultūrinį indėlį į mūsų valstybę? Ar Lietuva – tik lietuviams? Ar atmintis gali padėti pakeisti dabartį? Kodėl reikia rūpintis mirusiaisiais, jei norime pasirūpinti gyvaisiais? Pokalbis su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovu, eseistu Sergejumi Kanovičiumi. . Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Šiuolaikinis šokis gimė kaip pasipriešinimas griežtiems baleto kanonams. Didžiajai visuomenės daliai tai vis dar paslaptinga ir sunkiai perkandama meno forma. Kuo ypatinga ši šokio rūšis? Ar šiuolaikinis šokis gali papasakoti apie socialines ir politines dabarties įtampas? Apie tai kalbėsimės „Paribio pokalbiuose“ su Šokio informacijos centro vadove, viena Kultūros asamblėjos lyderių Gintare Masteikaite. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

36 Lietuvos nepriklausomybės metai beveik sutampa su Keistuolių teatro gyvavimo laikotarpiu. Išskirtiniu požiūriu į teatrą ir pasaulį pasižymintis reiškinys išaugino jau ne vieną keistuolių kartą. Kartu užaugo ir auditorija, galinti mintinai cituoti Keistuolių spektaklius ir dainas. Ar Keistuolių teatras sukūrė laisvės visuomenę? „Paribio pokalbis“ su režisieriumi, aktoriumi, dainų kūrėju ir atlikėju, pedagogu ir profesoriumi Aidu Giniočiu. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Dažnai kalbame apie visuomenės politinį, ekonominį raštingumą, rūpinamės dėl skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžių, bet ar turime pakankamai žinių, kad suvoktume mus supančią fizikinę tikrovę? Ką žinome apie fizikos mokslą ir ko mūsų neišmoko mokykla? Kodėl fizikinis pasaulio supratimas vis dažniau sulaukia sąmokslo teorijų iššūkių? Diskusija VU Fizikos fakulteto mokslininke dr. Mažena Mackoit-Sinkevičiene. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kur dingo Molėtų rajono Čivylių kolchozo šiferis? Ar tikrai dėl to galime įtarti jauną tuometį Lietuvos valstybinės konservatorijos ir Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoją? Šį detektyvo vertą klausimą savo pirmojoje knygoje „Šiferio byla“ nagrinėja Vilniaus universiteto istorikas Antanas Terleckas. Su juo diskutuojame, kaip kolchozai pakeitė okupuotos Lietuvos kaimo veidą ir kodėl iki pat šiandien klausimas apie pradingusį kolchozų šiferį vis dar audrina dalį visuomenės. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Pastarųjų metų demokratijos krizė Vakarų pasaulyje kelia klausimų ir dėl žmogaus teisių ateities. Pasipriešinimas socialiniam progresui paliečia tas grupes, kurios siekia istorinio išsilaisvinimo ir potencialaus lygiateisiškumo. Kas ginasi ir kas puola tradicinių vertybių naratyvu? Ar moterų teisės patiria regresą? Diskutuosime „Paribio pokalbiuose“ su politikos ir religijos antropologe, VU TSPMI ir VDU Sociologijos katedros tyrėja, daktare Gražina Bielousova. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Pastarąjį pusmetį viešumoje vyksta diskusijos apie kultūros vaidmenį Lietuvos valstybingumui. Bandome nubrėžti ribas tarp kultūrinės kritikos ir politinio aktyvizmo. Apmąstomi ne tik praėję valstybės dešimtmečiai, bet ir potencialūs jos ateities scenarijai, ne tik individų gyvenimai, bet ir visuomeninės tendencijos. Kokios šio proceso išvados? Ar kultūra atsakinga už valstybės likimą? Diskutuosime „Paribio pokalbiuose“ su režisieriumi Karoliu Kaupiniu. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Lietuvos švietimo sistema išgyvena nuolatinius pokyčius ir bandymus reformuoti. Tačiau problemų atrodo nemąžta. Ir toliau vyksta ginčai dėl mokymo programų, egzaminų, mokinių akademinio paruošimo ir jų psichinės sveikatos, mokytojų pritraukimo, parengimo ir darbo sąlygų. Ar visų švietimo iššūkių akivaizdoje yra lengva į mokyklas prisivilioti jaunus, perspektyvius specialistus? Apie visa tai kalbamės su programos „Renkuosi mokyti“ vadovu Arturu Markiewicziumi. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Šiandieninės geopolitinės prognozės dažnai neįkvepia, o dalis jų skamba net apokaliptiškai. Tačiau ar pesimizmas gali būti naudingas ir paskatinti veikti, siekiant užkirsti kelią blogiausiems scenarijams? Kada pesimizmas tampa nuodingas ir atima valią kurti bei priešintis? Koks mokslininkų vaidmuo atskiriant tikėtinus raidos scenarijus nuo lakios vaizduotės fantazijų? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Apie Iraną dažniausiai girdime politinių ir socialinių neramumų kontekste. Turime susidarę islamiškos ir ajatolų valdomos, itin konservatyvios ir uždaros visuomenės vaizdinį. Sukilimai ir žiaurios represijos primena, kad ši visuomenė nėra vienalytė ir joje gyva individo laisvės idėja. Ar revoliucija pakeistų Iraną? Pokalbis su VU Filosofijos fakulteto antropologe, dr. Dalia Sabaliauskiene. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Koks tarptautinės teisės likimas, kai vienintelė didžioji galia, galėjusi užtikrinti jos veikimą, pati nusprendžia jos nesilaikyti, o jos prezidentas teigia, kad jo neriboja niekas išskyrus jo sąžinę? Ar grįžtame į pasaulio pasidaliją įtakos zonomis ir ką tai reiškia Europai, kuri ilgą laiką kratėsi galios politikos? Apie tai, ką signalizuoja JAV operacija Venesueloje, kur sulaikytas šios šalies nelegitimus prezidentas Nicolas Maduro, kalbamės su VU TSPMI dėstytoja Ieva Giedraityte. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Daugelis viešosios erdvės komentatorių konstatuoja augantį susipriešinimą ir poliarizaciją. Bet išsiskiria interpretacijos, kodėl vis sunkiau susikalbame. Ar tai lemia nevienodas grėsmių suvokimo lygis? O gal tapome savo pačių propagandinio mąstymo ir patriotizmo unisono įkaitais? Ar Lietuvoje įsigalėjo propagandinis mąstymas? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju, dr. Valdemaru Klumbiu. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Kas svarbiausio nutiko Lietuvoje ir pasaulyje 2025-aisiais metais? Kokie įvykiai keitė mus ir mūsų mąstymą? Ko galime tikėtis iš ateities kultūroje ir politikoje? Šventinėje „Paribio pokalbių“ laidoje – Donato Puslio ir Pauliaus Gritėno diskusija. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kokia šv. Kalėdų prasmė šiandienos vartotojiškumo apimtoje, nuolat skubančioje ir dėl to perdegimu rizikuojančioje visuomenėje? Ar jaunimas perima ankstesnių kartų tradicijas? O gal tos ankstesnės kartos nebelabai ir turi ką perduoti? Ar Grinčui vis dar yra ką vogti? Šiuos provokuojančius klausimus svarstome su ateitininke, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja Milda Vitkute. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Advento laikotarpis ir Kalėdų laukimas atgaivina prisiminimus apie tradicijas. Pradedame jausti nostalgiją vaikystės patirtims, galvoti apie laiką su artimaisiais ir švenčių dienų prasmę. Kiek mūsų šventiškume dar liko vietos kaime užgimusiems papročiams? Koks etnokultūros vaidmuo šiuolaikybėje? Ar išliks tarmiška kalba? Ar esame paskutinė karta, kuri dar prisimins Kalėdas kaime? „Paribio pokalbiuose“ vedėjai kalbasi su filologe, etnokultūros entuziaste Terese Pučinskaite. Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Lietuva ir visa Europa patirta rimtus geopolitinius iššūkius. Byranti transatlantinė partnerystė ir augantis provokacijų iš Baltarusijos ir Rusijos skaičius, nestabilumas ir kompetencijos stoka vidaus politikoje. Ar turime išeitį iš šios situacijos? Ar politologija dar pajėgi paaiškinti šiandienos politikos procesus? „Paribio pokalbiuose“ kalbamės su VDU politologu, doc. dr. Ignu Kalpoku. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

„Rašymas yra pramanų kūrimas, tačiau tai neturi būti vien pramanai. Istorijas kuriame tam, kad geriau suprastume tikrovę“, – teigia rašytojas Marco Balzano. Ar romanai šiandien vis dar pajėgia pastatyti mus akistaton su tikrove, iš spintos ištrauktais skeletais, atsakyti į užgniaužtus klausimus? Kiek verstinė literatūra praplečia mūsų akiratį ir ar vertėjas turi prabangą rinktis, ką versti? Apie visa tai kalbamės su vertėja, šv. Jeronimo premijos laureate Toma Gudelyte. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kodėl filosofui gali būti įdomios atliekos ir jų mums keliamas šleikštulys? Ar šiandien filosofai aktyviai dalyvauja žmogui opiausių klausimų svarstyme, o gal yra negirdimi už viską garsiau kalbant ekonomistams, sociologams, politologams? Kaip sekasi išgyventi filosofinių knygų leidyklai ir kaip galima tikėtis užsiauginti platesnę skaitytojų auditoriją, besidominčią filosofiniais klausimais? Apie visa tai kalbamės su leidyklos „Phi knygos“ vadovu, Vilniaus universiteto dėstytoju Tomu Šinkūnu, vykdančiu mokslinį tyrimą „Šleikštulys ir atliekos. Ekofenomenologinė perspektyva atliekų studijose”. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Susirūpinimas psichine sveikata tampa ne tik psichologijos mokslo reikalu, bet ir globalia politine problema. Jaunoji karta vis drąsiau kalba apie savo emocijas, patirtis ir iššūkius. Tuo pat metu psichologinių metodų ir įtakos mūsų psichikai vis daugiau ekonomikoje, politikoje ir technologijų plėtroje. Kaip susidoroti su nerimu, baime ar neviltimi? Ar psichinė sveikata tapo rimčiausia mūsų laikų problema? Laidoje „Paribio pokalbiai“ Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas kalbasi su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto profesoriumi, socialinių mokslų daktaru, psichologu Pauliumi Skruibiu. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys