Istorijos perimetrai

1941 m. ir pokario trėmimai nusitaikė į tautos žiedą. Okupanto tikslas - eliminuoti geriausius, pakertant tautos potencialą. Kas anuomet tapo represijų aukomis ir ar sovietų planas sėti baimę suveikė? Ar šiandien dar jaučiame tremčių pasekmes ir kaip tai veikia dabartinę Lietuvos visuomenę? Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikai Jolita Jasinskienė ir Benas Navakauskas. Ved. Rimas Bružas

Iš apdulkėjusių, nuobodžių ir mažai kam įdomių ekspozicijų šuolis į modernias sales, interaktyvias parodas ir patrauklias erdves. Tai yra pastarųjų dešimtmečių kokybinis pokytis, atvedęs į muziejų Lietuvoje aukso amžių. Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė. Ved. Rimas Bružas

Tarpukario Lietuvos elitas. Kas galėjo save vadinti aukščiausio visuomenės sluoksnio atstovais ir koks buvo eilinių piliečių požiūris į juos? Elito vaidmuo, funkcija ir pareigos tuometinėje visuomenėje. Laidoje dalyvauja Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune istorikė Ingrida Jakubavičienė. Ved. Rimas Bružas

„Kuomet klounas ateina į rūmus, jis netampa karaliumi, bet rūmai vista cirku“, – šis aforizmas pastaruoju metu prisimenamas ir vartojamas dažniau nei kada nors. Tiek klounas, tiek rūmai šiuo atveju nėra abstraktūs. Donaldui Trumpui dar nespėjus poste apšilti kojų, jis apvertė nusistovėjusią pasaulio tvarką ir chaoso tampa vis daugiau. Kas toks yra Donaldas Trumpas? Koks buvo jo kelias į Baltuosius rūmus ir galingiausios pasaulio valstybės vadovo postą? Laidoje dalyvauja politologas Linas Kojala. Ved. Rimas Bružas.

Kadaise atrodęs kone nepasiekiama svajone, šiandien Dakaro ralis daugeliui tapo įprastomis lentynėmis. Legendomis apipintame, sudėtingiausiomis pasaulio varžybomis vadinamame ralyje lietuviai dalyvauja kasmet ir spaudimas pergalių vis stiprėja. Nuo ko prasidėjo legendinis Dakaras ir kokia jo istorija? Laidoje dalyvauja lenktynininkas Karolis Raišys. Ved. Rimas Bružas

Lietuvos aukso amžiumi vadintas XX a. 4-asis dešimtmetis. Idealizuotas metas, kuris dar ilgus metus buvo prisimenamas su didžiule nostalgija. Ar tai iš tiesų buvo geriausias tarpukario respublikos laikotarpis? Kokie visuomeniniai, valstybiniai ir tarptautiniai procesai vyko tuo metu ir kaip jie veikė valstybės ir žmonių kasdienybę? Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto istorikė doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė. Ved. Rimas Bružas

1863-1864-ųjų sukilimas Lietuvoje. Kaip ir kuo prie sukilėlių prisidėjo moterys ir koks buvo jų vaidmuo šioje nelygioje, bet teisingoje kovoje? „Juodųjų našlių“ juodi rūbai tapo tyliu pasipriešinimo imperijai simboliu, siutinusiu jos pakalikus. Laidoje dalyvauja istorikė Jolanta Karpavičienė. Ved. Rimas Bružas

Psichiatrija sovietmečiu buvo paversta režimo įrankiu. Prasta higiena, nepakankamas maitinimas, po du ligonius vienoje lovoje, smurtas, patyčios, medicininiai eksperimentai ir koncentracijos stovyklą primenančios sąlygos. Pacientai – nuo dvasios negalią turinčių iki sistemai neįtikusių ir tokiu būdu nutildytų asmenų. Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Tomas Vaiseta. Ved. Rimas Bružas

Holokausto Lietuvoje žaizda pati neužgis, kol nebūsime atviri sau. Kol neatsistosime prieš veidrodį ir nepažiūrėsime sau į akis. Laidoje dalyvauja LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys. Ved. Rimas Bružas

Metų pradžioje Katedroje buvo atrastos Lietuvos valdovų karūnos. Atradimas, kurio neįmanoma pervertinti, bet ar gebame pasinaudoti nematerialiąja tokių lobių puse? Ar gali radiniai pasitarnauti patriotizmo skatinimui ir istorijos populiarinimui? Laidoje dalyvauja archeologas Saulius Poderis. Ved. Rimas Bružas

Sausio 1-oji ne tik metų pradžia, bet ir Lietuvos vėliavos diena. Kokiomis aplinkybėmis ji buvo pirmą kartą iškelta Gedimino kalne ir kaip nutiko, kad turime ne dvispalvę, o trispavę valstybinę vėliavą? Laidoje dalyvauja istorikas Arvydas Anušauskas. Ved. Rimas Bružas

Nutylėta ir ignoruota sovietmečio pusė – apleisti, atskirti ir už šeimos ribų atsidūrę vaikai. Kokių motyvų vedami tėvai priimdavo sprendimą atsisakyti savo vaikų, o kada okupacinė valdžia nuspręsdavo juos atskirti nuo šeimos? Panaikinant vaikus buvo sprendžiamos ne tik asmeninės ar visuomeninės, bet net ir valstybinės problemos. Apie atsikratymą vaikais sovietmečio Lietuvoje. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorikė hum. m. dr. Ieva Balčiūnė. Ved. Rimas Bružas

Sovietų Sąjungos pergalė Antrajame pasauliniame kare Rytų Prūsijos vaikams atnešė siaubą. Jie matė gimtuosius namus niokojančius sovietų karius, matė tankų traiškomas pabėgelių kolonas. Netekę ar atskirti nuo tėvų, jie gavo „vilko vaikų“ pavadinimą. Ieškodami maisto ir išsigelbėjimo, jie traukė į Lietuvą. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto doktarantė Rūta Matimaitytė. Ved. Rimas Bružas

Kauno zoologijos sodas žinomas visiems, tačiau jo istoriją papasakoti gali nedaugelis. „Istorijos perimetrai“ keliauja į XX a. pradžią, kuomet gamtininkui Tadui Ivanauskui kilo idėja vaizdingame slėnyje įkurti zoologijos sodą, tačiau šiai minčiai lengvai įsikūnyti nebuvo lemta. Kaip kūrėsi iki šiol veikiantis zoologijos sodas, kokius pakilimus ir nuosmukius jam buvo paruošusi istorija? Laidoje dalyvauja Kauno zoologijos sodo darbuotojas Rimvydas Mikutavičius. Ved. Rimas Bružas

Priversti palikti Lietuvą tapo svarbiausiais jos išlaisvinimo misijos veikėjais. Sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas iš krašto išvijo tūkstančius lietuvių, palikusių namus ir tapusių pabėgėliais. Tačiau laisvajame pasaulyje sukūrusiais stebuklą. Svarbiausios žinios apie Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą, jo veiklą ir nuopelnus mūsų laisvės byloje. Laidoje dalyvauja istorikas Juozas Banionis. Ved. Rimas Bružas

Kauno IX fortas – šiurpiomis legendomis apaugusi vieta, iki šiol traukianti lankytojus ir smalsuolius. Kokia buvo šio objekto pirminė paskirtis, kokią funkciją atliko tarpukariu ir kaip nutiko, kad jam buvo lemta tapti vienu holokausto Lietuvoje simbolių. Laidoje dalyvauja Kauno IX forto istorikas Vytautas Petrikėnas. Ved. Rimas Bružas

Prieš 105-erius metus buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Koks buvo šios šiandien svarbų vaidmenį krašto gynybos schemose atliekančios organizacijos kelias ir raida? Pokalbis su Šaulių sąjungos vadu plk. ltn. Linu Idzeliu. Ved. Rimas Bružas

Istorijos inžinerija, falsifikacija ir kitokie mėginimai Antrojo pasaulinio karo metais savo naudai interpretuoti įvykius. Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto bakalauro studijų ketvirtakursis, istorikas Dominykas Rudokas. Istorijos inžinerija. Antrasis pasaulinis karas. Ved. Rimas Bružas

Vincas Grybas - Vienas žymiausių XX a. lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją. 1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir nuo 1929 m. apsigyveno Jurbarke, kur sukūrė žymiausius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio ir kitas iki šiol išlikusias skulptūras. Tačiau pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo nacių nužudytas drauge su Jurbarko žydais. Kolosali didelio žmogaus tragedija – drauge su Vinco Grybo vaikaite, jo vardo muziejaus vadove Rasa Grybaite. Ved. Rimas Bružas

Valstybingumo atkūrimo dokumentai tarsi šalies gimimo liudijimai. Nepervertinamai svarbūs ir reikšmingi kiekvienos valstybės pamatai. Bet ne vieninteliai. Realizuota tautos valia – tik ilgo ir labai nelengvo kelio pradžia. Visa tai puikiai žinome iš mūsų nuosavos istorijos. Kiek mechanizmų turėjo būti užkurti ir pradėti deramai funkcionuoti, jog galėtume kontstatutuoti - taip, valstybė veikia. Vienas svarbiausių momentų yra teisė, apie tai laidoje su VU Teisės fakulteto doc. dr. Indre Isokaite-Valuže. Ved. Rimas Bružas

Kiekviena žmonijos karta svajoja apie taiką. Noras kurti pasaulio istoriją be karo ugnies šešėlių baimės dažnai sudūžta atsitrenkęs į realybę dar kartą supratus, jog labai gali būti, kad nesame sukurti taikai ir užuot pakeitę kito nuomonę, įtikinę savųjų argumentų teisumu, renkamės paprastesnį būdą – jėgą. Taip, kaip esame įpratę. Ar taikus sugyvenimas žmonijoje tėra utopija? Ką apie tai moko istorija. Laidoje dalyvauja knygos „Karo laiškai” autorius, filosofas, rašytojas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Tomas Kačerauskas. Ved. Rimas Bružas

Kvapas – tai vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, o kvepalų funkcija buvo suprantama kiek kitaip nei šiandien. Kvepalai Renesanso epochoje, visų pirma, buvo skirti gydymui. Manyta, kad kvepalai padeda išvengti ligų ar palengvina negalavimus. Kuo kvepėjo Lietuvos valdovai, didikai bei jų rezidencijos? Laidoje dalyvauja parfumerijos kultūros ir istorijos tyrinėtoja Eglė Bertašienė. Ved. Rimas Bružas

Paslaptingos Vilniaus vietos ir deficitinės prekės. Istorinę sostinę ištikusių okupacijų randai ir sporto varžybų aistrų aidai. Restoranų meniu, kietojo kuro deficitas mieste ir medumi gausūs bičių aviliai. Miestelėnų papročiai ir įpročiai bei juos griaunančios gamtos stichijos ir visą niokojantys karai. „Bet koks Vilniaus savinimasis yra pasmerktas“, - apie Vilnių rašė Česlavas Milošas. Laidoje dalyvauja Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas, istorikas, doc. dr. Juozapas Blažiūnas. Ved. Rimas Bružas

Jiems sakė, kad veža dirbti, tačiau vežė tiesiai į mirtį. 1941 m. birželis tapo viena tamsiausių Lietuvos istorijos datų. Sovietų taikiklyje - naujosios Lietuvos kūrėjai. Išsilavinę ir darbščiausi lietuviai atsidūrė į Rytus žudančiai lėtai slenkančiuose gyvuliniuose vagonuose. Laidoje dalyvauja VU istorikas Algirdas Jakubčionis. Ved. Rimas Bružas

Kur prekybos kelių eita, ten ir karčemų būta – anuomet tai ir viešbučiai, ir valgyklos, ir susibūrimų vietos vienu metu. Karčemose buvo galima ir išgirsti naujienų iš viso pasaulio, ir sutikti įdomių žmonių. Čia gyvavo kitos taisyklės, kiti papročiai ir kita moralė. Kaip karčemos miesteliams padėjo tapti miestais? Laidoje dalyvauja istorikas prof. Rimvydas Laužikas ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Ved. Rimas Bružas

Romas Kalanta sovietmečiu tapo uždraustu laisvės simboliu. Auka, virtusi eilėmis, protesto balsais ir nepriklausomybės vilties kuždesiu. Nenutildytas, neapšmeižtas ir neištrintas. Kiek Romo Kalantos atmintis gyva šiandien? Laidoje dalyvauja VDU istorikas prof. Kastytis Antanaitis ir VDU Lietuvių išeivijos instituto vadovas, istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius. Ved. Rimas Bružas

Prieš 120 metų rusijos imperija, keršydama už lietuvių ir lenkų sukilimą, uždraudė spaudą lotyniškais rašmenimis ir Lietuvoje sukėlė spausdinto žodžio revoliuciją. Iš už Nemuno per dažną lietuvio trobą, bažnyčią, su ūkininko ar miestelėno pagalba, pergudraujant žandarų paspęstas pinkles, šalį apraizgė slapti knygnešių keliai. Mėginę sunakinti, maskvėnai lietuvių kalbai ir raštui įteikė netikėtą dovaną – cenzūros nepaliestą, laisvą spaudą. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas doc. Algimantas Kasparavičius. Ved. Rimas Bružas

Gandai apie fotografijos mirtį XXI a. buvo gerokai perdėti. Išlaikęs dviejų šimtų metų išbandymus ir transformacijas „piešimas šviesa“, arba fotografija, išgyvena jau nežinia kelintą pakilimo laikotarpį. Vertingas istorikų darbo įrankis, artefaktas, liudijantis išnykusius pasaulius ar išlikusias detales, amžininkų žvilgsnis, unikalus istorinių įvykių ir išblukiusios kasdienybės liudininkas. Laidoje dalyvauja diplomatas, fotografijos istorikas hum. m. dr. Dainius Junevičius. Ved. Rimas Bružas

Rytų Prūsijos šiaurinė dalis – Kionigsbergo sritis, arba lietuviškai Karaliaučiaus kraštas – sovietmečiu virto Kaliningradu ir vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Karaliaučiaus krašto istorija, tragiškas jo gyventojų likimas, ideologijos sutryptas istorinis palikimas ir mitais apipinta sovietinis laikotarpis. Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI istorikas, humanitarinių mokslų dr. prof. Vasilijus Safronovas. Ved. Rimas Bružas

Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, bet pasitelkus istoriją – įmanoma. Neįtikėtina, bet visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Skiriasi kovos priemonės ir karo formos. Laidoje dalyvauja karo istorikas prof. Valdas Rakutis. Ved. Rimas Bružas

Jie tiesiogine prasme pirmieji paliečia istoriją. Atlieka didžiulį nematomą darbą toli nuo mokslo šventovių auditorijų tylos ir atminties įstaigų kabinetų susikaupimo. Jų darbo įrankiai toli gražu ne sterilūs, tačiau nuo jų kruopštumo ir precizinės tvarkos priklauso iki šiol nesklaidytų istorijos puslapių turinys. Laidoje dalyvauja archeologas Gintautas Vėlius. Ved. Rimas Bružas

Holokaustas Lietuvoje – vienas sunkiausių, gal net sudėtingiausias šalies istorijos puslapis. Kaip nutiko, jog vieni žmonės liko stebėtojai, o kiti, gelbėdami žydus, rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis? Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys. Ved. Rimas Bružas

Lietuvos partizaninio karo metu išdavystė, deja, nebuvo retas reiškinys. Ženkli dalis pokario kovotojų žuvo ar buvo suimti po to, kai artimos aplinkos asmenys atsigręžė prieš buvusius bendražygius ar ginklo brolius. Išdavystės anatomija ir nauji duomenys apie Kosto Kubilinsko veiklą. Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikas Darius Juodis. Ved. Rimas Bružas

Įsivaizduokime, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota sovietų ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Alternatyvus istorijos raidos scenarijus atskleidžia, kokia galėjo tapti visuomenė ir valstybė įvykių ratui pasukus kita kryptimi. Nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, reformų, sporto varžybų ir... rokenrolo. Neįvykusios istorijos puslapius sklaido VU dėstytojas, istorikas Norbertas Černiauskas. Ved. Rimas Bružas

XIX a. pabaigoje Europa naudojosi pramonės revoliucijos pasiekimais ir džiaugėsi ekonominės gerovės teikiamais privalumais. Paskui netikėtai ištiko Pirmasis pasaulinis karas. Pirmaisiais XXI a. dešimtmečiais senasis žemynas vėlgi mėgavosi sočiu ir nerūpestingu gyvenimu, tačiau ir vėl pražiopsojo karą. Laidoje svarstysime, ar tai tiesiog sutapimas, o galbūt istorijos įvykiuose galime įžvelgti tam tikrų dėsningumų. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, istorikas Algimantas Kasparavičius. Ved. Rimas Bružas

Tautos kodas. Ar jo kūrimas yra baigtinis procesas ir kuo jis skiriasi, kuomet tauta savo istorinės tapatybės ieško karo lauke ir taikos sąlygomis? Kodėl kritiniais nacijai momentais visada atsigręžiama į istoriją? Laidoje dalyvauja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovė, mokslo darbuotoja hum. m. dr. Asta Skujytė- Razmienė. Ved. Rimas Bružas

Sovietų nomenklatūra - kaip savi savus skundė Maskvai. Konkurencija, šmeižtas ir ideologinės kovos. Skundų rašymas sovietinės okupacijos metais tapo vienu iš nedaugelio būdų išsakyti skaudulius, atkreipti dėmesį į matomas ir tariamas problemas ir įrankiu suvedinėjant asmenines sąskaitas. Laidoje dalyvauja istorikas, knygos „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“ autorius Saulius Grybkauskas. Ved. Rimas Bružas

Žmonės, geležinę uždangą įveikę ne kojomis, bet radijo bangomis. Lemtingomis Lietuvai dienomis radijo mėgėjas iš JAV tapo pagrindiniu žinių iš okupuoto Vilniaus šaltiniu. Tankams riedant sostinės gatvėmis, Amerikos lietuviai apie tai sužinojo ne iš žinių. Pokalbis su legendiniu radijo mėgėju Viliumi Rapšiu. Ved. Rimas Bružas

„Už jūsų ir mūsų laisvę“ skelbė 1863–1864 m. sukilėlių šūkis, o manifestas įtvirtintas kvietimu į „paskutinį europinės civilizacijos mūšį su laukiniu Azijos barbarariškumu“. Sukilimo tikslai ir dalyviai prieš 160 metų ir šiandien nepasikeitė, agresorius išlieka tas pats. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto ir VU mokslininkė prof. Tamara Bairašauskaitė. Ved. Rimas Bružas

Iš geopolitinių žemėlapių dingusių valstybių nėra daug. Viena jų – Rytų Prūsija. Krašto likimas unikalus dar ir tuo, jog buvusias žemes pasidalino net 3 valstybės. Dvi modernios ir Rusija. Kaip klostėsi ištirpusios Rytų Prūsijos gyventojų likimai po skirtingomis vėliavomis ir ar galima tikėtis Rytprūsių atgimimo? Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI mokslininkai doc. Silva Pocytė ir doc. dr. Vygantas Vareikis. Ved. Rimas Bružas

Sukanka 80 metų nuo Antano Smetonos mirties. Pirmojo Lietuvos Prezidento vaidmuo kolektyvinėje atmintyje sovietmečiu ir moderniais laikais. Koks buvo Antanas Smetona Prezidentas pirmoje kadencijoje ir kokiu tapo po perversmo? Žūties aplinkybės ir kodėl sostinėje nesiryžtama jam pastatyti paminklo? Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, istorikas, doc. Algimantas Kasparavičius ir Kauno istorinės prezidentūros istorikė Ingrida Jakubavičienė. Ved. Rimas Bružas

Vargu ar 1956 metais pradėto muzikinio konkurso organizatoriai tikėjosi, kad XXI a. jis taps „dainų olimpiada“. Per 68-erius metus konkurse dalyvavo 52 šalys, jos sudainavo 1721 dainą. Laidoje dalyvauja muzikologas Ramūnas Zilnys. Laidą veda Rimas Bružas.

Bažnyčios pozicija lūžiniais istorijos momentais, jos laikysena ir pasirinkimai pasaulyje vykusių geopolitinių kataklizmų, karų ir tektoninių pokyčių visuomenėse akistatoje. Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius dr. Arūnas Streikus. Ved. Rimas Bružas

Trečiasis Lietuvos Statutas darė įtaką Prūsijos, Rusijos ir Ukrainos teisynų kūrimui, drauge ir daugelio kartų senojo žemyno žmonių likimams. Statute pirmą kartą užfiksuoti tolerancijos, teisės viršenybės ir lygybės prieš įstatymą principai šiandien yra Vakarų civilizacijos pamatiniai akmenys. Laidoje dalyvauja LDK instituto direktorius, VDU istorikas doc. Rūstis Kamuntavičius ir VDU istorikas, TLS vertėjas į lietuvių kalbą Ričardas Jaramičius. Ved. Rimas Bružas

Artimuosiuose Rytuose pratrūko smurtas. Tačiau žydų ir arabų konfliktus regione net suskaičiuoti sunku. Regis, karas čia niekada nesibaigė, buvo vien ilgesnių ar trumpesnių paliaubų periodai, kuriuos anksčiau ar vėliau nutraukdavo kruvini išpuoliai. Izraelio ir Palestinos konflikto genezė: kur istorijoje buvo padaryta klaida, užkodavusi Artimųjų Rytų problemas? Laidoje dalyvauja VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius. Ved. Rimas Bružas