LRT Aktualijų studija

Vilniaus rajone – kone filmo vertas scenarijus, po neeilinės operacijos pareigūnai likvidavo milžinišką narkotikų laboratoriją. Psichotropinės medžiagos čia gamintos kone pramoniniu būdu. Tuo metu naujausia statistika skelbia, kad alkoholio ir tabako vartojimas mažėja, tačiau narkotinių medžiagų – didėja, o jų įvairovė tampa vis sunkiau nuspėjama. Kaip kovoti su kvaišalų vartojimu? Ar šalyje taikomos prevencijos ir kontrolės priemonės spėja paskui besikeičiančius vartojimo įpročius? Laidoje dalyvauja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė dr. , Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro toksikologas Linas Zdanavičius, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos atstovas Audrius Jurgelevičius ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai – liberalas Vitalijus Gailius ir demokratė Agnė Širinskienė. Ved. Justina Ilkevičiūtė

Prancūzija, Italija, Graikija, Belgija, Albanija – tai Europos šalys, kuriose pastaruoju metu vyksta masiniai protestai. Prancūzijoje protestai, prasidėję nuo mokinių ir studentų nepasitenkinimo švietimo situacija, praėjusį savaitgalį smarkiai išplito – neapsieita be smurto ir prabangių kvartalų plėšikavimo. Po panašių neramumų Italijoje, premjerė Giorgia Meloni priėmė sprendimą į Milano gatves kovai su riaušininkais siųsti ir kariuomenę. Tuo pat metu Albanijoje protestai dėl korupcijos ir sąlygų universitetuose tęsiasi jau kelis mėnesius, o Graikijoje prasidėjęs visuotinis streikas visiškai paralyžiavo šalį, studentams statant palapines prie pat Parlamento durų. Pasigirsta ir svarstymų, kad tai prieš Vakarus vykdomo „hibridinio karo“ rezultatas. Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir VU TSPMI dėstytoja Gražina Bielousova, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, LRT RADIJO bendradarbė Graikijoje Jurgita Montvydaitė, komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas siūlo paimti šešis pastatus iš Maskvos patriarchatui pavaldžių stačiatikių ir perduoti jas Konstantinopolio visuotinio patriarchato Lietuvos egzarchatui. Taip pat siūloma tris mečetes atimti iš antrojo muftiato ir perduoti Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui. Kritikai sako, kad toks sprendimas tik didintų įtampą ir pažeistų tikinčiųjų teises. Ar reikia perimti pastatus iš Maskvos patriarchatui pavaldžių stačiatikių ir antrojo muftiato? Laidoje dalyvauja Seimo narys Audronius Ažubalis, Nemėžio totorių bendruomenės vadovas Arturas Muchlia, Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Kunigas Gintaras Jurgis Sungaila, Maskvos patriarchato Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai atstovavo arkivyskupo metropolito Inokentijaus asmeninis sekretorius kunigas Sergijus Kazarinovas, Vilniaus miesto dekanas, Dievo Motinos ėmimo į dangų katedros administratorius Eugenijus Rudenko, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Donatas Murauskas. Ved. Liepa Želnienė

Prancūzijos miestai savaitgalį paskendo riaušių ir anarchijos jūroje: plėštos parduotuvės, sudeginti istoriniai pastatai. Svarstoma skelbti nepaprastąją padėti. Mokinių protestais dėl mokymosi sąlygų prasidėjęs judėjimas virto į nekontroliuojamą naikinimo ir grobimo vajų. Vieni čia įžvelgia migracijos pasekmes, kiti išskiria socialinę nelygybę ir įtampą Prancūzijos visuomenėje, dar kiti kalba apie infliacijos poveikį žmonių nuotaikoms. Ką apnuogino riaušės Prancūzijoje? Laidoje dalyvauja: politologas Gintas Karalius, švietimo ekspertas Arūnas Šileris, Paryžiuje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis, Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkas Laurynas Paškevičius. Ved. Marius Jokūbaitis.

Vyriausybė patvirtino kitų metų biudžeto projektą. Jis dosnesnis, bet su didėjančiu deficitu ir augančia skola, dėl to skrieja įvairūs kaltinimai. Opozicija siūlo įvesti valdžios skolos ribą, tačiau premjeras tai vadina anomalija. Kiek ilgai valstybei pavyks išlikti dosniai? Dalyvauja: Valdančiųjų atstovai socialdemokratas Algirdas Sysas ir demokratė Jekaterina Rojaka, opozicijos atstovai konservatorius Mindaugas Lingė bei aušrietis Dainoras Bradauskas. Ved. Mindaugas Aušra

Ukrainos atakos jau paralyžiavo daugiau nei pusę Rusijos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų, tačiau šalis susiduria su stipriu spaudimu iš JAV tokius smūgius stabdyti. Su tuo siejamas žvalgybos duomenų Ukrainai nebeteikimas ir „Starlink“ apibojimas. Laidoje dalyvauja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius, ginkluotės ekspertas Artur Plokšto, Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė dr. Eglė Stonkutė, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius. Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva šiemet gynybai skyrė rekordiškai didelę sumą – 4 milijardus ir beveik 800 milijonų eurų. Tačiau per devynis mėnesius nepanaudota nė pusė šios sumos. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sistema veikia braškėdama ir sunkiai susidoroja su iššūkiais. Krašto apsaugos ministerija centralizuoja pirkimų sistemą ir viliasi, kad situacija gerės. Kodėl Lietuva nepanaudoja pinigų gynybai? Ar 5 procentų klube esame tik formaliai? Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas. Ved. Liepa Želnienė.

Sandoris tarp Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino dėl rusiško dyzelino importo sukėlė šoką ne tik Europoje, bet ir respublikonų stovykloje. Kai kurie ekspertai nerimauja, kad Trumpas galutinai nusisuko nuo Ukrainos, o tai įrodo Vašingtono spaudimas nesprogindi rusijos gamyklų. Kiti teigia, kad taip Amerikos prezidentas telkia šalininkus prieš vidurio kadencijos rinkimus, bet kainoms jokio poveikio nebus. Ar Donaldas Trumpas nusisuko nuo Ukrainos? Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, politologas, Mykolo Romerio universiteto vicerektorius Saulius Spurga, „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus, JAV lietuvis Laurynas Misevičius. Ved. Marius Jokūbaitis

Kas vyksta Lietuvos mokyklose, kad reikia kurti Mokytojų pagalbos liniją? Pedagogai sako, kad norma tampa dalykai, kurie iš tiesų nėra normalūs, ir mokytojai tiesiog susitaiko su dažnėjančiais išpuoliais. Todėl Seime gimsta iniciatyvos, kad mokytojas galėtų iš pamokos išvesti trukdantį vaiką, o mokykla – net jį pašalinti. Ar tikrai Lietuvos mokytojus reikia ginti nuo jų mokinių? Laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas Liutauras Kazlavickas, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos ir Žvėryno gimnazijos direktorius Rimantas Remeika, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė. Ved. Jurga Tvaskienė

Visuomenėje didelių diskusijų sukėlė vaikų psichiatro Lino Slušnio atsisakymas rusų kalba konsultuoti sudėtingoje emocinėje situacijoje atsidūrusį, lietuvių kalbos nemokantį paauglį. Po pateikimo Seimas pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose jau po kelerių metų visi visuomeninio ugdymo dalykai, o vėliau ir likusios pamokos privalės vykti tik lietuvių kalba. Laidoje dalyvauja Seimo narys, TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Grigorijus Potašenko, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų asociacijos „Macierz Szkolna“ pirmininkė Kristina Dzieržinska. Ved. Agnė Skamarakaitė

Įtariama, kad jauna Irkutsko srities gyventoja galimai mirė nuo plaučių maro. Rusijos valdžia menkina pranešimus, tačiau pasirodo informacijos apie 200 karantinuotų žmonių, apie pradedamus atvykstančių į Maskvą asmenų patikrinimus. Europos Komisija skelbia įdėmiai stebinti situaciją, Donaldas Trumpas siūlo pagalbą. Karybos ekspertai svarsto, ar šis atvejis galėjo atskleisti didesnes Rusijos paslaptis, pavyzdžiui, eksperimentus su biologiniu ginklu. Ar reikia baimintis maro Rusijoje? Laidoje dalyvauja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus laikinoji vadovė Aušra Valaikienė, Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė, Seimo narys Saulius Čaplinskas, europarlamentaras Aurelijus Veryga, karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys. Ved. Liepa Želnienė.

Aviakompanijos „FlyDubai“ lėktuvo, praėjusį ketvirtadienė skridusio į Izraelį, istorija sukrėtė visą aviacijos pasaulį. Aiškėja, kad radikalizuotas pilotas siekė civilinį orlaivį sudaužyti Tel Avivo oro uoste. Jis kirvuku užpuolė orlaivio kapitoną ir bandė perimti lėktuvo, kuriame skrido daugiausia Izraelio piliečiai, kontrolę. Ir tik drąsių keleivių bei orlaivio kapitono dėka išvengta teroristinio akto, galėjusio sukelti dar vieną tarptautinę eskalaciją. Vis dar nepamiršta ir „Germanwings“ katastrofa, kai pilotas pats nukreipė pilną lėktuvą į kalnus. Orlaiviai tampa sabotažų instrumentais. Kyla klausimų, kaip vyksta pilotų atranka ir kiek aviacija yra saugi geopolitinių neramumų fone. Kaip keisis aviacija po „FlyDubai“ istorijos? Laidoje dalyvauja Dubajaus aviacijos darbuotojų atrankos vadovas Mindaugas Rainys, buvęs Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus, aviacijos ekspertas Arijandas Šliupas, Vilnius TECH Antaino Gustaičio aviacijos instituto lektorius Vincas Šnirpūnas, “Klasjet” personalo vadovė Sandra Diaso. Ved. Marius Jokūbaitis

Vieniems leidžiama įsisiautėti, keiktis ir stumdytis, o kitiems net garsiau šūktelti draudžiama. Tokie komentarai dažnai užlieja viešąją erdvę po įvairių protestų. Ar tikrai skirtinguose protestuose pareigūnai elgiasi skirtingai? Ir kur institucijos brėžia ribą tarp demokratijos, saviraiškos laisvės ir, pavyzdžiui, neapykantos kurstymo bei visuomenės kiršinimo? Dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vedėjas Andžej Dinikis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Johanas Baltrimas ir Vilniaus policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Jevgenijus Liepis. Ved. Jurgita Čeponytė

Pastaruoju metu Rusija didina Ukrainos sostinės terorizavimą. „Rusai nuolat plečia savo eskalavimo operaciją: Amerikos ir kitos įmonės, duomenų centrai, interneto tiekėjai – Rusijai visas įprastas gyvenimas yra tiesiog taikinys“, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Agresorius naudoja reaktyvinius dronus, kurie itin greiti, sunkiai numušami, paleisti dienos metu paralyžiuoja kasdieninį gyvenimą. Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis, atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis, karo žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen, Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, Ukraine2EU - Ukrainos stojimo į ES paramos programos vadovė Mantė Makauskaitė. Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva griežtina baudžiamąją atsakomybę už diversijas. Jų Europoje fiksuojama kone kasdien. Žvalgybos praneša, kad tokie Rusijos veiksmai tik intensyvės. Europos Sąjunga ieško būdų reaguoti, tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad europininis atsakas negali dubliuoti NATO. Kaip Europa turėtų atsakyti į Rusijos diversijas? Laidoje dalyvauja krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė, Gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Ved. Liepa Želnienė

Klaipėdoje 78 metų senjorė telefoniniams sukčiams per tris mėnesius atidavė ne tik savo santaupas, bet ir butą. Ir tai ne pirmas toks kartas. Telefoniniai sukčiai tebetuština gyventojų sąskaitas nepaisant naujų kliūčių. Telekomunikacijų bendrovės ir bankai sako blokuojantys įtartinus sandorius ir skambučius, valstybė investuoja į prevenciją, bet to nepakanka. Ar įmanoma įveikti telefoninius sukčius? Laidoje dalyvauja „Telia“ atsparumo ir rizikų vadovas Vytautas Bučinskas, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė, KTU profesorius, Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas Šarūnas Grigaliūnas, Klaipėdos apskrities VPK atstovė Andromeda Grauslienė, NT brokerė Renata Lapinskienė. Ved. Marius Jokūbaitis

Pirmą kartą šildymo sezonas šalyje prasidės nelaukiant signalo iš savivaldybių, radiatoriai galės pradėti kaisti jau nuo spalio 1-osios. Tuo metu ir šilumos tiekėjai, ir ekonomistai įspėja – šis sezonas gali būti bene brangiausias per pastaruosius metus, ypač jei žiema bus tokia pat šalta kaip ir praėjusi. Politikai – ginčijasi, ką reikėtų daryti, siekiant palengvinti naštą gyventojams. Kas laukia šį šildymo sezoną? Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, Seimo energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas, frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės patarėja Kristina Tumienė. Ved. Justina Ilkevičiūtė

Rusijos oligarchai Ališeras Usmanovas ir Michailas Fridmanas bus išbraukti iš sankcijų sąrašo. Toks kompromisas pasiektas Europos Sąjungos šalims derantis dėl sankcijų Rusijai pratęsimo. Latvija, kurį laiką blokavusi oligarchų išbraukimą, galų gale nusileido. Prancūzija ir Liuksemburgas buvo tos šalys, kurios siekė, kad ES sankcijos minėtiems asmenims nustotų galioti. Ukraina tokį bloko sprendimą pavadinto gėdingu, Lietuva šiems oligarchams ketina taikyti nacionalines sankcijas. Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis, europarlamentaras Dainius Žalimas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė. Ved. Agnė Skamarakaitė.

Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės amerikos valstijos rengiasi pirkti baltarusiškas trąšas, kurios esą bus gerokai pigesnės už Kanados. Lietuvos vadovai sako nežinantys apie tokį susitarimą ir primena, kad per Lietuvą baltarusiškos kalio trąšos negali būti gabenamos dėl europinių sankcijų. Tačiau yra ir manančių, kad tranzitas turėtų būti atnaujintas, nes Jungtinės Valstijos nepatraukė savo karių iš Lietuvos. Ar Lietuva turėtų dėl baltarusiškų trąšų nusileisti JAV? Laidoje dalyvauja vyriausiasis prezidento patarėjas Deividas Matulionis, Seimo nariai Linas Balsys, Karolis Neimantas, Žygimantas Pavilionis ir Atlanto Tarybos analitikė Agnia Grigas. Ved. Liepa Želnienė.

Jungtinės Amerikos Valstijos grasina Rusijai „pragariškomis sankcijomis“, nors dalis kongresmenų ir abejoja prezidento Trumpo motyvais. Savo ruožtu, Kremlius pragaru žada paversti Europos gyvenimą, o hibridinių atakų kasdien daugėja. Ar amerikiečių sankcijos paveiks rusų karo mašiną ir kokių veiksmų turi imtis Europa? Laidoje dalyvauja krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas, šio komiteto narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas, analitikas Marius Laurinavičius. Ved. Jurga Tvaskienė

Incidentas prie Kauno mečetės įskėlė ugningas diskusijas Lietuvos visuomenėje. Per pamaldas atvykęs būrys baikerių jas sutrikdė, birbino motociklų variklius, skandavo šūkius ir demonstravo nupjautą kiaulės galvą. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis baikerių elgesį pavadino provokacija, o vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, jog tai yra visuomenėje augančios įtampos dėl migracijos pasekmė. Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė, Lietuvoje gyvenantis pakistanietis Masroor Ahmad Qamar, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina. Ved. Agnė Skamarakaitė

Tiesiogiai iš Strasbūro. Dalyvauja europarlamentarai Vytenis Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Virginijus Siunkevičius, Aurelijus Veryga. Ved. Milda Vilikanskytė.

Kone milijardas šeimoms. Vyriausybė pristatė priemonių planą, turėsiantį pagerinti demografinę situaciją. Čia siūlymai nuo didesnių išmokų ir paramos būstui iki nemokamo maitinimo iki 10 klasės. Opozicija tai vadina bomba būsimai valdžiai, o interneto dainiai juokiasi, kad kotletais bus bandoma skatinti gimstamumą. Ar Lietuva gali sau leisti tokį planą ir kiek jis naudos atneštų šeimoms? Laidoje dalyvauja: Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Buvusi finansų ministrė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja Gintarė Skaistė Daugiavaikių šeimų asociacijos prezidentė Jurgita Pocienė KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius Ved. Jurgita Čeponytė

Po socialinių tinklų milžinės META susitarimo su JAV dėl 17 milijardų baudos ir apribojimų nepilnamečiams, Europa reikalauja analogiškų įsipareigojimų. Blokuojamas turinys naktimis, pranešimų ribojimas dienomis, amžiaus patikra ir dvi valandos vartojimo per dieną - su tokiais ribojimais susidurs nepilnamečiai Amerikoje, tačiau dėl raudonos šviesos Europoje kol kas lieka neaišku. Ar META ribojimai nepilnamečiams Amerikoje pasieks Europą? Laidoje dalyvauja Advokatų profesinės bendrijos TEGOS partneris, advokatas, Technologijų grupės vadovas Mindaugas Civilka, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narys Vygantas Vaitkus. Ved. Marius Jokūbaitis

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalė regioniniuose rinkimuose vadinama pavojaus signalu tradicinėms Europos partijoms. AfD ne vienus metus mezgė ryšius su kitų šalių, taip pat ir Lietuvos, politikais. Nors šios partijos siūlomos idėjos neretai sutampa su Kremliaus retorika, jos randa palaikymo ir mūsų šalyje. Ar Lietuva užkibs ant naujųjų gelbėtojų ir jų šalininkų metamo kabliuko? Laidoje diskutuoja Seimo nariai socialdemokratas Ruslanas Baranovas ir „Nemuno aušros“ atstovas Karolis Neimantas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė bei „Nacionalinio susivienijimo“ vicepirmininkas Dominykas Vanhara. Ved. Jurga Tvaskienė

Per Klaipėdos uostą vėl kraunami rusiški grūdai, o dalis jų, kaip įtariama, gali būti vogti Ukrainoje, Donbaso srityje. Apie tai Lietuvą įspėjo Ukrainą. Grūdai geležinkeliu atkeliauja iš Kaliningrado srities. Štai ir ketvirtadienį uostą pasiekė dešimtys vagonų. Ekspertai sako, kad tranzitas per Lietuvą ir Latviją šįmet gali būti penkis kartus didesnis nei pernai, nes rusijos uostai patiria atakas. Todėl rusai grūdus nukreipinėją kur saugiau – į baltijos uostus. Žemės ūkio ministras nurodė tikrinti grūdų kilmę, tačiau nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvai taip ir nepavyko sustabdyti jų tranzito. Kodėl Lietuvai nepavyksta užtvenkti rusiškų grūdų? Laidoje dalyvauja Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Audrius Vanagas, Seimo narys liberalas Viktoras Pranckietis, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorė Audronė Mikalauskienė. Ved. Marius Jokūbaitis

Seimui nepritarus parlamentarų kelionei į Briuselį, kur planuota susitikti su Kinijos atstovais, Ignas Vėgėlė su Rimu Jonu Jankūnu vis tiek važiuos, tik už savo pinigus. Apie ką kalbės su kinais - neaišku, pozicija su valdžia nederinta. Ką privačiai su kinais aptarinės Seimo nariai? Ir kodėl dėl to kilo sujudimas Seime? Laidoje dalyvauja: Seimo nariai Ignas Vėgėlė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Remigijus Motuzas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Ved. Mindaugas Aušra

Rusijos kare prieš Ukrainą – naujas dronų eskalacijos etapas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis įspėja dėl Rusijos oro erdvės uždarymo: „Ukraina nekelia grėsmės civilinei aviacijai kaip tokiai – nė vienam civiliniam lėktuvui. Tiesiog Rusijos danguje bus tiek daug dronų, kad į tai reikės atsižvelgti. Nors Rusijos valdžia apie tai nepraneša, kaip derėtų, tačiau Rusijos dangus de facto bus uždarytas: Rusijos pradėtas karas uždaro jos dangų“, O Rusija kasdien terorizuoja Kijivą reaktyviniais ir kitais dronais, darydama gyvenimą Ukrainos sostinėje sunkiai pakeliamą. Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, „Blue/Yelow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas, LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas, aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis. Ved. Agnė Skamarakaitė

Vokietija apkaltino rusiją surengus išpuolį Leipcigo oro uoste ir paskelbė naujas sankcijas. Provokacijos prieš dronų ir kitos ginkluotės gamintojus tik dažnėja. Lenkijos tarnybos dabar tiria gaisrą dronų komponentų Ukrainai gamykloje, kurį galėjo sukelti kaukėtas asmuo. Prie dronų gamyklos Lietuvoje ką tik rasti vainikai su gamyklos vadovo nuotrauka. Panašūs incidentai įvyko ir kitose Europos šalyse. Ar valstybė turėtų saugoti ginklų gamintojus? Laidoje dalyvauja Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Vincas Jurgutis, bendrovės „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas, Seimo narys Dainius Gaižauskas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, saugumo ekspertas Arūnas Kumpis. Ved. Marius Jokūbaitis

Šių metų beveik 25 tūkstančių užsieniečių įdarbinimo kvota išnaudota. Vežėjų asociacijos sako, kad jos skubiai nepadidinus, Lietuva praras šimtus milijonų pajamų. Tačiau profsąjungos rodo pirštu: atvežti darbuotojai kartais gyvena nežmoniškomis sąlygomis ir būna išnaudojami. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet kvotos didinti neplanuoja, o kitąmet svarsto ir mažinti. Ar reikia didinti užsieniečių įdarbinimo kvotą? Diskusija LRT Aktualijų studijoje šiandien/rytoj po 9 valandos žinių Laidoje dalyvauja Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas, Seimo nariai Modesta Petrauskaitė ir Matas Maldeikis. Ved. Liepa Želnienė

Su diena daugėja versijų kodėl amerikiečių žvalgybos vadas lankėsi Maskvoje. Tuo metu Rytų Europoje plečiasi diskusijos dėl Rusijos planų NATO atžvilgiu. Dėl karinių veiksmų eskalacijos grėsmės iš Rusijos nepaprastoji padėtis svarstoma Latvijoje. Kur tik triukšmas, o kur vertėtų suklusti? Diskusijoje dalyvauja: saugumo ir gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė ir ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius. Ved. Mindaugas Aušra

Pusantro mėnesio aplinkos ministrės kėdėje. Kaip jau atsiskleidė save netikėčiausia kandidatūra Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje vadinusi Ieva Andriulaitytė? Iššūkių tikrai nemažai – nuo šiukšlių krizės Vilniuje, kurią pati pavadino ekologine katastrofa iki niokojančių audros padarinių Lietuvos miškuose. Ved. Agnė Skamarakaitė

Užsienio reikalų ministerija subūrė komisiją, kuri vertins Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose Gedimino Varvuolio darbą. Dėl jo nederamo elgesio anonimiškai skundžiasi darbuotojai. Prastą atmosferą rodė ir ministerijos atliktos apklausos. Pats ambasadorius sako, kad apie pavaldinių nusiskundimus nieko nežino. Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu svarsto, ar politikai informaciją apie padėtį ambasadoje renka etiškai. Kodėl kilo konfliktas dėl Lietuvos ambasadoriaus JAV Gedimino Varvuolio ir kaip jį išspręsti? Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas, Žygimantas Pavilionis, Arminas Lydeka, Ambasadorių klubo prezidentas Algimantas Rimkūnas. Ved. Liepa Želnienė

Galingiausia audra per du dešimtmečius tūkstančius gyventojų paliko be elektros ir ryšių, prie išvartytų medžių ir stulpų, patirti milijoniniai nuostoliai. Valdžia sako, kad reikia spartinti brangųjį kabeliavimą, tačiau tokie patys pažadai skambėjo ir po 2024 metų audrų, kai be elektros buvo per šimtą tūkstančių klientų. Planuota didinti miškų proskynas taip apsaugant laidus, bet ir čia susidurta su kliūtimis. Ekspertai klausia, kaip mes būsime pasiruošę dienai X, kai elektros ir ryšių įrangą daužys ne gamtos, o priešiškos jėgos. Kaip apsaugoti elektros tinklą nuo būsimų stichijų? Laidoje dalyvauja Energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski, Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovas Kęstutis Jauniškis, ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis, ESO vadovas Renaldas Radvila. Ved. Marius Jokūbaitis

Dar vienas bandymas šalyje steigti valstybines vaistines. Sveikatos apsaugos ministras sako žmonėms regionuose įsigyti reikalingų vaistų pavyksta ne visada, o kai kuriems medikamentams vaistinės taiko nemažus antkainius. Problemą, anot jo, padėtų išspręsti valstybinės vaistinės ligoninėse. Privačių vaistinių atstovai sako – pradedama ne nuo tos pusės, mat pirmiausia reikia spęsti vaistininkų trūkumo problemą. Ar Lietuvai reikia valstybinių vaistinių? Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Liutauras Vičkačka, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos Vida Augustinienė, Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas Gediminas Ramanauskas. Ved. Justina Ilkevičiūtė.

JAV jau kurį laiką vykdo aktyvią kampaniją prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), sąjungininkai, ypač tie, kurie naudojasi JAV saugumo garantijomis, raginami trauktis iš šio teismo jurisdikcijos. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos pasitraukimas iš Tarptautinio baudžiamojo teismo būtų sunkiai suvokiamas veiksmas. „Iš TBT pasitraukti šaliai, kuri sukėlė aplodismentus TBT sprendimui išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui – atsiprašau, kaip mes turėtume tai paaiškinti mūsų žmonėms?“, LRT televizijai sakė šalies vadovas. Laidoje dalyvauja VU Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto narys Audronius Ažubalis, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas. Ved. Agnė Skamarakaitė

Dirbtinis intelektas sugeba pats priimti sprendimus ir „pabėgti“ iš izoliuotų testavimo aplinkų. Taip pat – sukurti naujus virusus. Tuo metu valstybės vis garsiau kalba apie Dirbtinio intelekto ribojimus. Jungtinės valstijos svarsto įpareigoti dirbtinio intelekto modelių kūrėjus atlikti nepriklausomus saugumo auditus, tačiau baiminasi atsilikti nuo Kinijos. Europos Sąjungoje nuo rugpjūčio privaloma aiškiai žymėti dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį. Tačiau ar to užtenka? Ar žmonija dar pajėgi suvaldyti savo pačios sukurtą dirbtinį intelektą? Laidoje dalyvauja „Cybernews“ vyr. redaktorė Jurgita Lapienytė, UNESCO Dirbtinio intelekto, naujųjų technologijų ir inovacijų visuomenei centro vadovas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, Mykolo Romerio universiteto profesorius Paulius Pakutinskas, Europos Komisijos ekspertų grupės dėl dirbtinio intelekto sutarčių narys, advokatas Rytis Jokubauskas, Filosofas Vilius Dranseika. Ved. Liepa Želnienė

Dėl taršos kritikuota medienos plokščių gamybos įmonė „Homanit“ Pagiriuose stabdo veiklą, darbo neteks per 200 darbuotojų. Bendrovė skelbia, kad taip reaguojama į prastesnius nei tikėtasi rezultatus, o veikla esą stabdoma laikinai – nuo metų iki dvejų. Vietos bendruomenė įsitikinusi, kad tokios gamyklos čia apskritai neturėjo būti. Investuotojų gynėjai teigia, kad Lietuva siunčia prastą žinutę – priviliotas kapitalas čia gali susiduria spaudimu. Kodėl uždaroma „Homanit“ gamykla? Laidoje dalyvauja Pagirių bendruomenės „Medeina“ atstovė Milda Kirėjėva, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemar Urban, Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas. Ved. Marius Jokūbaitis

Į socialinę apsaugą grįžusi ministrė Inga Ruginienė jau dalina pažadus apie didėsiančias pensijas ir priešinasi prezidento siūlymams dėl migrantų. Ar patirtis premjero kėdėje suteikė daugiau drąsos? O gal artėjant naujiesiems rinkimams, socialinė politika taps pagrindiniu socialdemokratų koziriu? Apie antrąjį dublį diskusija su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene. Ved. Mindaugas Aušra

Koks yra Lietuvos skonis? Į šį klausimą žada atsakyti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji rengia nacionalinės gastronomijos strategiją, turinčią atvilioti minias turistų. Tuo metu kritikai sako, kad Lietuva svečius gali nustebinti nebent didžiulėmis kainomis. Esą mes niekaip negalime konkuruoti su senas kulinarijos tradicijas turinčiomis šalimis. Ar gali Lietuva tapti gastronominio turizmo Meka? Laidoje dalyvauja ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja strateginės komunikacijos klausimais Dalia Vencevičienė, „Bocuse d’Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas, virtuvės šefas Alfas Ivanauskas, maisto istorikas Rimvydas Laužikas. Ved. Jurga Tvaskienė.

Generalinė prokuratūra pranešė pabaigusi tyrimą dėl 23 metus vykusių galimų kunigo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus. Kitas kunigas kaltinamas disponavęs vaikų pornografija. Nei prokuratūra, nei Bažnyčia kunigų pavardžių neskelbia. Bažnyčia sako, kad taip saugo aukas ir kviečia už jas melstis. Ar bažnyčia tinkamai reaguoja į vaikų išnaudojimo atvejus? Laidoje dalyvauja Iniciatyvinės grupės „Svarbus reikalas“ narė Toma Bružaitė, Bernardinai.lt direktorius Juozas Ruzgys, advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis. Ved Liepa Želnienė

Kova už medžių išsaugojimą įgauna naujas formas. Miškų darbuotojai skundžiasi valdžiai, kad iniciatyvininkai iš Girių inspekcijos juos persekioja, viešina asmens duomenis, grasina susidorojimu, baiminasi fizinio smurto. Juos palaikantys gynėjai sako, kad diplomatinė kova dėl miškų jau neduoda poveikio, todėl reikia griežtesnių protestų miškuose. Aplinkosaugininkai teigia, kad kovoti reikia, bet nuo Girių inspekcijos atsiriboja. Ar kova dėl miškų išsaugojimo radikalėja? Laidoje dalyvauja Valstybinių miškų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ina Bikuvienė, VŠĮ „Girių inspekcija“ vadovas Mindaugas Docaitis, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai Marius Aleinikovas, Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento patarėja Dina Navickienė. Ved. Marius Jokūbaitis

Krašto apsaugos ministerija, prakalbusi apie Rusijos planus surengti hibridinę ataką prieš Lietuvą, sako: tai buvo žinia Kremliui, kad mes viską žinome. Tuo metu ekspertai svarsto, kodėl tokia informacija pasirodė būtent dabar. Ir užsimena apie krašto apsaugos ministro viešųjų ryšių akciją. Taigi, ar Lietuva yra pasirengusi gintis, ir kokius darbus dar reikia padaryti po žvalgybos įspėjimų? Laidoje dalyvauja: buvusi krašto apsaugos ministrė, parlamentarė Dovilė Šakalienė, buvęs krašto apsaugos ministras, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir rinkimų technologas Laurynas Filipavičius. Ved. Jurga Tvaskienė

Universitetuose ir kolegijose studijuoja tūkstančiai piliečių iš trečiųjų šalių, tačiau manoma, kad didelė dalis tai daro fiktyviai, dėl leidimo čia gyventi ir dirbti. Nors studijuojantys užsieniečiai gali dirbti trumpiau, tačiau ekspertai sako, kad kai kurios mokyklos diplomus tiesiog pardavinėja. Švietimo įstaigos neslepia, kad užsieniečiai yra svarbus pajamų šaltinis. Migracijos departamentas skambina pavojaus varpais – dalis užsieniečių tik apsimeta studijuojantys. Ar reikia griežtinti užsieniečių priėmimą į studijas? Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė studijoms Lidija Kraujalienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių ryšių nuolatinės darbo grupės pirmininkas Alvidas Šarlauskas. Ved. Marius Jokūbaitis