NARA

„Uodas ar dronas?“, – svarsto Denis Vėjas naktį Kyjive. Tyla tarp sprogimų įkalina būsenoje tarp miego ir budrumo, o kitą rytą atneša nuovargį ir erzulį. Būsena, kurią, atrodo, dabar nešiojasi kiekvienas kyjivietis, kai oro pavojus virš miesto laikosi praktiškai visą parą. Anksčiau Rusija Kyjivui dažniausiai smogdavo koncentruotai ir naktį. Apie kai kurias atakas iš anksto perspėdavo Ukrainos žvalgyba, stebėdama aviacijos Rusijoje judėjimą ir raketų telkimą. Karui tęsiantis penktus metus, Kyjivo gyventojai taip pat išmoko sekti atvirų šaltinių analitikus Telegram kanaluose bei pagal juos įvertinti kylančią grėsmę Pastarosiomis savaitėmis Rusija pakeitė taktiką: dronų ir raketų atakos beveik nenutrūksta ir vyksta ne tik naktį, bet ir dieną. Smūgiai bei krintančios nuolaužos apgadina gyvenamuosius pastatus, prekių sandėlius ir kitą civilinę infrastruktūrą. Dieną vis dažniau kaukiantis oro pavojaus signalas vis labiau paralyžiuoja įprastą miesto ritmą. Garso dokumentikoje Denis Vėjas ir Sigita Vegytė analizuoja, ką reiškia būti nuolat besitęsiančioje grėsmėje.

Kartu su gamtininku Žydrūnu Sinkevičiumi autoriai leidžiasi į garsinį pasivaikščiojimą po Pertako ornitologinį draustinį. Keliaujant žmonių išmintais ir išvažinėtais takais, Žydrūnas kviečia pakelti akis aukštyn ir pamatyti kitų Kapčiamiesčio vietinių gyventojų – kurtinių – tuokvietes ir medžius, kuriuose šie paukščiai nakvoja. Kapčiamiesčio apylinkėse autoriai susitinka ir su vietiniais gyventojais, ieškodami atsakymo į klausimą, kas nutinka, kai vieta, kurią vadiname namais, pradeda keistis. Autoriai: Kajus Orda, Jūra Lazauskaitė, Mūza Svetickaitė Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/cia-ju-namai-kitaip-ir-nebus-kurtiniai-ir-zmones-besikeicianciame-kapciamiestyje Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

Atrodo, kad poligonas, kurio tikslas – stiprinti valstybės saugumą, paradoksaliai ima mažinti saugumo jausmą vietos bendruomenėje. Šiame garso įraše girdime Kapčiamiesčio žmones, atsakančius į klausimą: ką jums reiškia saugumas? Autoriai: Domas Zenkevičius, Ugnė Dvilevičiūtė, Dorotėja Suruda Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/kapciamiescio-gyventojai-pavargo-kalbeti-apie-poligona-ka-saugumas-reiskia-jiems Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

NARA esė, kurią skaito jos autorė žurnalistė Berta Tilmantė. Tekste Berta tyrinėja informacijos perteklių – kaip jis mus veikia, kokią įtaką daro gebėjimui sutelkti dėmesį ir savijautai apskritai. Ar turime teisę rinktis, ką žinoti, ir ar sužinodami mažiau, netapsime blogesniais žmonėmis?⁠ Skaityti tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/zinau-per-daug-berta-tilmante Skaityti Justo Petronio atsakymą „Kai esame atsitiktinai teisūs“: https://nara.lt/lt/articles-lt/kai-esame-atsitiktinai-teisus-atsakymas-bertai-tilmantei Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/prisidek

Šilutėje susikūrusi, Vilniuje transformavusis hardkoro grupė „Sipas“ tapo scenos fenomenu. Jų muzika jungia kontrastus: mielumą ir triuškinantį vokalistės Agnės balsą; dainų žodžius apie smurtą ir priekabiavimą, kurie pereina į euforišką viso to įveikimą. Augantis „Sipo“ fanų būrys grupėje randa tai, ko seniai ieškojo: saugesnę muzikos bendruomenę. Karolio Vyšniausko interviu. Jurgos Sako fotografija. Originaliai publikuota NARA YouTube kanale. NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. nara.lt/nauja-scena

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova. Šis tekstas – autoetnografinė refleksija apie tai, kaip šalyje, kurioje iki visai neseniai beveik nebuvo kitų rasių žmonių, galėjo formuotis rasinis matymas ir mąstymas, perpinta su tais lietuviškosios istorijos užkaboriais, apie kuriuos retai kada kalbame. Ji gimė mąstant tiek apie pastarųjų kelių mėnesių įvykius – incidentą susijusį su šūkiu „Lietuva lietuviams“ bei rasistinius išpuolius, – tiek ir apie platesnes visuomenės tendencijas, tokias kaip kintantis etninis ir rasinis Lietuvos didmiesčių veidas, vieši politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymai apie migraciją ir kitas „nenubaltintas“ realijas. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova. Kai visuomenėje netyla diskusijos apie neraminančią demografinę padėtį Lietuvoje ir Europoje, girdime ekspertų, politikų, visuomeninių organizacijų ir bažnyčių komentarus. Tačiau daug rečiau girdimos pačios moterys, kurios renkasi neturėti vaikų; o tos, kurios vaikų turėti negali, dažnai išvis išbraukiamos iš eterio. Šis tekstas – ne tik apie negalėjimą turėti vaikų, bet ir apie negalėjimo įvairiaprasmiškumą. *** Autorės pastaba: šis tekstas gimė kaip refleksija išklausius Lauros ir Jonės pokalbį tinklalaidėje „Ar turėti vaikų?“. Mano tikslas daugiau išplėsti ir pratęsti šį pokalbį, o ne užginčyti, nuneigti ar polemizuoti su kolegėmis. Klausimus, ar turėti vaikų, ką reiškia norėti ir galėti jų turėti, aš apmąsčiau susidūrusi su realiomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios retai aptariamos ir dažnai lieka neišgirstos dėl socialinės stigmos ir primetamos gėdos ar „nepatogumo“. Tad šį tekstą rašau jausdama dėkingumą Laurai ir Jonei, kad atvėrė duris tolesniems pokalbiams, ypač šiuo metu, kai viešajame diskurse klausimas apie gimstamumą ir vaikus neretai supaprastinamas tik iki valdysenos, poliarizuotos etikos ar romantizuotos biologijos. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė. „Manifesta 16“ – klajojanti Europos bienalė, vykstanti skurdesniuose regionuose ir skirta žmonėms, įprastai neinantiems į parodas. Šiemet „Manifesta“ kviečia permąstyti tuštėjančias bažnyčias ir naują šių erdvių vaidmenį bendruomenėse: Vokietijos Rūro srityje laukia parodos dvylikoje brutalistinių pokario bažnyčių. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

„Labai dažnai žmonės ilgisi palaikančių tėvų, kurių jie nebūtinai turėjo. Tai ilgesys užnugario, padaužymo per pečius ir pasakymo: „Viskas bus gerai, pereisi tai. Jaučiu, kad tau dabar sunku, bet mes kartu galėsime tai įveikti. Aš niekur nedingsiu.” Labai dažnai žmonės kalba, kad jiems pritrūko palaikymo ir kad net ir savo namuose to neturėjo. Bet ilgainiui jie patyrė, kad tą įmanoma gauti”, – sako Andrius Jančiauskas naujame NARA tinklalaidės epizode. Kartu su ilgamete bičiule, NARA bendraįkūrėja fotožurnaliste Berta Tilmante jie kaskurį laiką pasirenka temą, kurią apmąsto ir pasidalina su klausytojais. Šio mėnesio tema – ilgesys. Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite. Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.

NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė. Apie Venecijos bienalę būtų galima parašyti bent keliolika straipsnių: politika ir protestai; postkolonializmas, nacionalizmas ir globaliųjų Pietų reprezentavimas; kūniškumas ir moterų dalyvavimas; finansiniai ir psichologiniai dalyvių iššūkiai; dėmesys kūriniams išnyra lyg tarp kitko. Šiame tekste – įžvalgos apie dėmesį sudominusį turinį ir būdus pasimėgauti nepaskęstant stimulų sraute. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“ Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką. Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių. Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose. Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

We are back in a renowned producer's studio in Vilnius to discuss what AI means for music creation, why he aims to ignore social media discourse (and advises you to do the same), and how to help Lithuanian artists break out internationally – if they wish to do so. "There are loads of Lithuanian artists who have everything it takes from a creative point of view to become an international success," he says. They only need the right infrastructure. Interviewed by Karolis Vyšniauskas in April 2026. Supported by Lithuanian Media Foundation. Support NARA journalism: https://nara.lt/en/#support

Ką daryti, kai mano draugai ne tokie, kokių norėčiau. Ir ką daryti, jei jų apskritai nebeturiu. Šiame epizode – pirmą kartą išleidžiamame ir video formatu – Laura ir Jonė kalba apie draugystę suaugus. Apie etapą, kai draugystės nebevyksta savaime, o ima reikalauti pastangos. Tiesumas čia atsiskleidžia kaip priemonė kurti ir išlaikyti ryšį net tada, kai instinktyviai norisi pasislėpti ir neatskleisti savo žmogiškumo. Būtent tai padeda atrasti žmogų vienas kitame, o su tuo kartu ir ryšį. Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/suaugusiu-zmoniu-draugyste-laura-ir-jone Pokalbis įrašytas ir nufilmuotas Audioteka.lt studijoje Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

„Garsas skverbiasi į vidų, nori to ar ne“, – sako menininkė Elena Laurinavičiūtė, kurianti keramines skulptūras, kurias ji vadina „Protėvių dronais“ ir „Oro skalpeliais“. Skirtingų dydžių objektai, suformuoti iš banguojančių tūrių ir galintys priminti požeminius skruzdėlynus ar paslaptingas pilis, atgyja įjungus į juos įstatytus ventiliatorius ir ima ūžti ir švilpti. Adomo Zubės interviu. Jurgos Sako fotografija. NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. nara.lt/nauja-scena

Debiutiniame savo ilgo metro filme, 40 pasaulio kino festivalių apkeliavusioje „Renovacijoje“, režisierė ir scenaristė Gabrielė Urbonaitė tiria jos kartos žmonėms Lietuvoje gerai pažįstamą jausmą: nepakankamumą. Kai viskas tarsi gerai, bet „tave iš vidaus gręžia“. Žiūrovai priprato, kad nauji lietuviški filmai vis parveža tarptautinio kino apdovanojimus. „Renovacija“ pratęsė šią tradiciją: filmo pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje, filmas laimėjo prizus Kyjive, Liubeke, Sevilijoje, Arãse (Prancūzija). Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Gabrielė Urbonaitė pripažinta geriausia Baltijos šalių režisiere. Interviu su Gabriele Urbonaite įrašytas kovo pabaigoje Vilniuje, „Skalvijos“ kino salėje ir stadione Marijampolėje greta „Spindulio“ kino teatro. Su režisiere kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Kovą NARA fotožurnalistas Denis Vėjas grįžo iš Artimųjų Rytų regiono, kur penkias savaites praleido su Irake ir Sirijoje gyvenančiais kurdais. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jo darbą. Denis į Artimųjų Rytų regioną grįžo po metų. Prieš metus jis dirbo Sirijoje, kur domėjosi, kaip po diktatoriaus Bašaro al-Assado nuvertimo ir 13 metų trukusio pilietinio karo šalis bando atsigauti. Kurdai yra didžiausia tauta pasaulyje, neturinti savo nepriklausomos valstybės. Kelios dešimtys milijonų jų išsibarstę po Iraką, Siriją, Turkiją ir Iraną. Daugiausiai autonomijos kurdai turi Irake, kur kontroliuoja Irako Kurdistano regioną. Išgirskite Denio pasakojimą. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Pirmajame šių metų Bertos ir Andriaus pokalbyje Berta pakvietė klausytojus užduoti savus klausimus apie atvirumą. Bertos „Instagram“ dėžutė netyla lig šiol. Šįvakar NARA tinklalaidėje išgirskime atsakymus į dalį jų. Epizodo aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-ir-andrius-ii-dalis Palaikykite NARA darbą: http://nara.lt/prisidek Fotografija: Karolis Vyšniauskas

Prieš keturiolika metų ėmiau pirmąjį „Kamanių šilelio“ interviu. Šią žiemą susitinku su dueto nariais Kamile Gudmonaite ir Mantu Zemlecku kai jie ruošiasi savo pirmajam koncertui arenoje. Jų istorija įkūnija Lietuvos alternatyvios muzikos kelią – nuo „neformato“ iki momento, kai tavo dainų žodžius klausytojai tatuiruojasi ant kūnų. Karolio Vyšniausko interviu, Bertos Tilmantės fotografijos Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/kamaniu-silelis Epizodas yra NARA publikacijų ciklo apie lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis. Jį iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Praėjusiame amžiuje dauguma Lietuvos pelkių buvo melioruotos ir taip šalis tapo viena labiausiai nusausintų pasaulyje. O pelkės savo samanomis patyrė, kiek pareikalauja besikeičiančių režimų ir valdžių užmojai. Kovo 11-ąją – Martynos Šulskutės garso dokumentikos premjera. Gero klausymo. Daugiau informacijos ir užkulisių fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pelkese-iklimpusi-lietuvos-istorija Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek Kūrinį iš dalies finansavo: Perspectives, Lietuvos Kultūros Taryba

Plataus masto karui tęsiantis penktus metus, daliai Ukrainos moterų seksas tampa vienintele preke, kurią jos gali pasiūlyti mainais į išlikimą. Tačiau kur kare yra riba tarp laisvo pasirinkimo ir prievartos? Skaito viena iš teksto autorių Sigita Vegytė. Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/uz-isgyvenima-kare-jos-moka-kunais Fotografijoje viena iš teksto pašnekovių Svetlana. Autorius Denis Vėjas Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Kai daug vyrų kariauja, darbus, kur anksčiau dominavo vyrai, perima moterys. Taip Ukrainos fabrikuose gimsta lyčių lygybė. Ne iš teorijos, o iš būtinybės. 2025 metų rugpjūtį NARA žurnalistai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas lankėsi Kamianske, netoli Dnipro esančioje metalurgijos gamykloje „Kamet-Stal’“, kur moterys stoja prie kranų, suvirinimo aparatų, valdymo pultų ir prisiima atsakomybes, kurios anksčiau joms buvo draudžiamos. Šios garso dokumentikos herojės – Katia, Oksana ir Olga – pavargusios, ironiškos ir triukšmingos. Vienu metu jos valdo kranus, skaldo bajerius, selfinasi, juokiasi ir pykstasi su vyrais per racijas. Taip jos laužo stereotipus apie vyriškas ir moteriškas profesijas bei kaip moteris turėtų elgtis atėjusios į „vyrišką“ sritį. Išgirskite Sigitos Vegytės garso pasakojimą ir pamatykite Denio Vėjo fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sestos-kategorijos-moterys Palaikykite NARA darbą: http://nara.lt/prisidek

Kitą savaitę studentams prasideda pavasario semestras. Ta proga tęsiame tradiciją dalintis Vilniaus universiteto tinklalaidžių dalyką pasirinkusių studentų darbais. Šį kursą, pirmąjį tokį Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose, nuo 2023 m. veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. „Dirbdamas su studentais kviečiu juos rinktis bet kokias temas, kokios tik juos domina. Būna įdomu pamatyti kaip galiausiai atsiranda gija, kuri jų darbus, autoriams tarpusavyje nesitarus, suvienija. Šių metų temą apibūdinčiau taip: tai istorijos apie žmones, kurie gyvenime pasiekė tašką, kuriame reikėjo pokyčių. Arba pokyčiai atėjo pas juos. Ir jie juos priėmė atviromis akimis”, – rašo Karolis. Išgirskite rinktinius trumpuosius studentų audio darbus NARA tinklalaidėje. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/support

When sonic artist Helen Anahita Wilson got diagnosed with an aggressive form of cancer, she found analogies between traditional Indian music and her medical data reports. Interviewed by Nojus Setkauskas, sound engineered by Kata Bitowt, edited by Karolis Vyšniauskas. Made in collaboration with Lithuania's mental health festival Ryšiai. Supported by Lithuanian Media Fund. Support NARA podcast: https://nara.lt/support

Ką daryti, kai sužinai, kad tavo partneris ar partnerė nori pasitraukti iš gyvenimo? Kartu su Laura ir Jone studijoje – psichologė, suicidologė Vaiva Klimaitė. Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-savizudiskumas-santykiuose Fotografijos autorius: Denis Vėjas Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support

Po daugiau nei dviejų metų pertraukos į NARA tinklalaidę sugrįžta senų bičiulių žurnalistės Bertos Tilmantės ir psichologo Andriaus Jančiausko pokalbis. Jų pasirinkta tema – atvirumas. Atvirumo mes siekiame vieni iš kitų, o taip pat ir iš savęs pačių. Bet ką praktiškai tai reiškia? Pokalbis atvėrė (!) potemes, kurias autoriai kviečia klausytojus pratęsti atsiunčiant savo rašytines mintis ar balso žinutes tiesiai Bertai jos socialiniuose tinkluose arba adresu berta@nara.lt. Laukiami ir anoniminiai pasisakymai. Šias mintis Berta su Andriumi atlieps antroje šio pokalbio dalyje artimiausiu metu. Pilnas epizodo aprašymas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-andrius Titulinės fotografijos autorė – Rūta Meilutytė.

Vilnietės Barboros Matuzaitės dainos yra įkvėptos kelionių ir 70-ųjų folk muzikos – tuo pat metu išlikdamos autentiškos jos tvirtam autoriniam balsui. Išgirskite Karolio Vyšniausko interviu su Barbora, kuriame ji kalba apie debiutinį savo albumą „Threads of Grace“. Interviu originaliai publikuotas video formatu, NARA YouYube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=d9jwuWqh_TU Projektą „Nauja scena“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas Pamatykite visas jo publikacijas: http://nara.lt/nauja-scena Titulinės fotografijos autorius Snorre Bergerud

Karą Azovo pulko žvalgas Dmytro lygina su kompiuteriniais žaidimais. „Battlefield“ ar „Call of Duty“, tik realybėje“. Jis dažnai erzina kovos draugus klausimais apie mirtį ir sako: „jei nesi tam pasiruošęs, tavo vieta bent jau ne kovinėje grupėje“. Kariai mokomi susitaikyti su mirties galimybe, bet niekas jų neruošia būti karo belaisviais. „Nėra tokio kurso“, – sako Julijanas, jūrų pėstininkų kuopos vadas. Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams lankantis Ukrainoje 2025-ųjų rugpjūtį. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip ukrainiečiai bando išlikti nežmoniškomis sąlygomis bei sugrįžti į save iš vietos, kuri tave kaip žmogų bando ištrinti. Autoriai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas. Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support

Ši garso dokumentika primena, kad esame saugesni, kai atrandame ryšį ne tik su žmonėmis, bet ir su vietomis, gyvūnais ir mikroorganizmais, kuriuos sutinkame pakeliui. Autorė Katarzyna Bitowt. Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kerpe-suo-zmogus-draugu-beieskant Paremkite NARA veiklą: https://nara.lt/lt/support

Kodėl priimta klausti apie sergantįjį, bet nepatogu apie slaugantįjį? Šis skirtumas tapo centriniu naujame NARA tinklalaidės pokalbyje, kurį veda psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Gali būti“ specialistės Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-artimojo-liga Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/lt/support

Miesto bitininkystė padeda vaikams atkurti ryšį su gamta ir vieni kitais. NARA autoriai Meda Bagdonaitė, Nojus Setkauskas ir Julija Stankevičiūtė vasarą praleido tyrinėdami šį fenomeną. Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/miesto-bites-bendrabuvio-mokytojos Fotografija: Julija Stankevičiūtė Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autoriai ir NARA redakcija. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support

Penktieji NARA bendruomenių įsiklausymai, įrašyti spalio 27 d. Klaipėdos Imanuelio Kanto bibliotekoje. Kviestinis svečias – muzikantas Aironas Genutis iš Klaipėdos grupės „Amber Street“. Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/lt/support

Ketvirtieji NARA įsiklausymai įrašyti spalio 22-ąją Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje. Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Sigita Vegytė. Kviestinė viešnia – Telšių laikraščio „Telšių žinios“ redaktorė Vilima Meškauskienė. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support

Trečiuosiuose NARA įsiklausymuose tęsiame Alytuje pradėtą temą: kiek mieste buvusi alternatyvios kultūros bendruomenė išlikusi šiandien? Kviečiame išgirsti diskusiją tarp skirtingų kartų kuriančių uteniškių. Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-utena Diskusiją veda Karolis Vyšniauskas, Adomo Zubės įrašas, Denio Vėjo fotografijos. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support

Alytus nuo seno yra pankiškas miestas – nuo susibūrimų dailės mokyklos kieme iki alternatyvios kultūros tradiciją kūrusio, bet šią vasarą užsidariusio klubo „Fenix“. Kiek laisvės likę mieste šiandien? Tokia buvo antrojo NARA įsiklausymo susitikimo centrinė tema. Kviečiame išgirsti diskusiją. Diskusiją veda NARA redaktoriai Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-alytus Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support

Spalio mėnesį NARA žurnalistai aplankė penkis Lietuvos miestus ir ten rengė įsiklausymo susitikimus. Tai diskusijos, kurių temas kėlė patys gyventojai, sėdintys atvirame rate. Šiandien dalinamės pirmuoju susitikimo įrašu – iš Šakių. Diskusijos įrašo autorius Laurynas Kamarauskas. Redaktoriai Sigita Vegytė ir Karolis Vyšniauskas. Pamatykite epizodo fotografijas ir pilną aprašymą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai

Noras visada sutarti tampa būdu išvengti įtampos ir užduotimi išsaugoti santykį bet kokia kaina. Tik vėliau paaiškėja, kad ta kaina esi tu pats. Kviečiame išgirsti trečiąjį NARA tinklalaidės epizodą, rengtą psichoterapijos specialisčių Lauros Riaubaitė-Pinzar ir Jonės Piekuraitės-Dudėnės. Atrodytų, sutarti visada gerai. Tai ramybė, darnūs santykiai, gebėjimas prisitaikyti. Tačiau kartais už šios ramybės slepiasi nebylus nuovargis. Šiame epizode Laura ir Jonė kalba apie sutarumą kaip apie vieną gražiausių ir kartu klastingiausių žmogaus bruožų. Kada noras sutarti kuria artumą, o kada pamažu virsta savęs išdavyste? Kodėl kai kurie žmonės taip trokšta būti mėgstami, kad praranda kontūrus? Ir kodėl kiti atrodo visada pasiruošę ginčytis, nors iš tiesų tiesiog ieško, kas juos išgirstų? Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/lt/support

Anksčiau ar vėliau ilgalaikiuose santykiuose iškyla klausimas: ar turėsime vaikų, ar bandysime jų susilaukti? Tai jautri ir daugiasluoksnė tema. Ją antrajame savo psichologiniame pokalbyje NARA tinklalaidėje kelia Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė. Kviečiame išgirsti. Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-vaikai Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/support

In her intimate photographs, Ukrainian artist Marta Syrko reimagines Ukraine's soldiers as figures from Renaissance sculptures and classical paintings. NARA authors Denis Vėjas and Sigita Vegytė met her in her Lviv studio. See the photos and read more about Marta Syrko's work: https://nara.lt/en/articles-en/marta-syrko Support NARA podcast: https://nara.lt/en/#support

Rugsėjį NARA kolegos Denis Vėjas ir Sigita Vegytė grįžo iš Ukrainos, kur praleido porą savaičių. Jie lankėsi Kyjive, Charkive, Donbaso regione esančiame Kramatorske, per kurį Ukrainos kariai keliauja ir grįžta iš fronto, Lvive. Šįkart jie gilinosi į karo belaisvių ir moterų teisių temas. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jų darbą, o artimiausiomis savaitėmis išvysite ir pirmas jų publikacijas. Autorė: Indrė Kiršaitė

Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis. Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti. Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem. Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support

Iš rankraščių rekonstruota originali Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Mirga Gražinytė-Tyla, išleido „Deutsche Grammophon“. Garso režisieriai Vilius ir Aleksandra Kerai. „Įspėjamojo streiko dieną, spalio 5 d., 14 val., burkimės miestų ir miestelių širdyse kartu klausytis Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“. Atsukime garsiakalbius aikštėse, kultūros centruose, muziejuose. Namuose ar automobiliuose. Jeigu mokame, sugrokime „Jūrą“ patys. Niūniuokime. Dalinkimės kūrinio įrašu socialiniuose tinkluose. Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“, – rašoma Kultūros protesto asamblėjos kvietime. Piliečių asamblėja susibūrė Kultūros ministeriją atidavus populistinei „Nemuno aušros“ partijai. Daugiau informacijos: https://kulturosasambleja.lt/ Fotografijoje: Lietuvos kultūros bendruomenės protestas prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušros“ partijai, rugsėjo 25 d. Fotografas Edvinas Girdvainis

Ketvirtadienį Vilniuje, rugsėjo 25-ąją, šimtai žmonių susirinko prie prezidentūros protestuoti prieš „Nemuno aušros“ kandidato Ignoto Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru. Kultūros bendruomenė teigė kad „ministerija atiduodama politinei jėgai, kuri pasižymi populistine, antisemitine ir prorusiška retorika“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ kultūros ministerijoje pasirašė 66 tūkst. žmonių. Kultūros ministerija Lietuvoje kuruoja ir žiniasklaidos politiką. Kaip rašė buvęs žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius – „žiniasklaida yra esminis jų („Nemuno aušros“ – red.) interesas: jiems rūpi Medijų rėmimo fondas, bet dar labiau – Konarskio 49 (LRT)“. NARA redakcijos nariai susitiko kalbėtis apie žiniasklaidos vietą kultūros politikoje, atsakomybę visuomenės virsmuose ir galimas grėsmes dabartinėje situacijoje. Tai kvietimas kartu ieškoti atsakymų, tolimesnių veiksmų ir judėjimo krypčių. Gero klausymo. Pokalbyje dalyvauja: Berta Tilmantė, Karolis Vyšniauskas, Indrė Kiršaitė, Sigita Vegytė. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Debiutinis Lauros ir Jonės epizodas skirtas aptarti pinigams santykiuose ir tam, kaip jie formuoja poros dinamiką net tada, kai atrodo, jog svarbiausia yra jausmai. Tai pokalbis apie pasirinkimus ir jų prasmę. Kodėl vieni renkasi kaupti, o kiti leidžia. Kodėl daliai žmonių finansinis saugumas tampa didžiausia laisvės forma, o kitiems finansinė laisvė yra vienintelė sąlyga jaustis saugiai. Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra Vilniaus universiteto psichologijos studentė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja ir vadovė, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Vieną vasaros dieną NARA komanda sulaukė skambučio. Su mumis susisiekė draugės, mūsų klausytojos, esamos ir buvusios Jaunimo linijos ir Vaikų linijos savanorės ir savanorių mokytojos, psichoterapijos klinikos „Gali būti“ kolegės Laura ir Jonė. Jos norėjo savo profesinį klausimą – Jonės žodžiais, „suprasti, kaip ir kodėl žmonės gyvena“, – kelti garsinių pokalbių formatu. Mes sutarėme pabandyti. Tinklalaidės, kurias Laura (pilnas vardas – Laura Riaubaitė-Pinzar) ir Jonė (Jonė Piekuraitė-Dudėnė) įrašė, mus sužavėjo savo profesionalumu, atvertu temų peizažu ir saugia erdve kelti bet kokius klausimus. It psichologo kabinete, pasitikint viena kita ir klausytoju. Lauros ir Jonės epizoduose – NARA tinklelyje jie taip bus ir pavadinti – jos kalbėsis apie žmonių santykius ir dilemas, kurios kyla daugeliui mūsų. Jų tikslas nėra piršti atsakymus, priešingai. „Tai – apie gerų klausimų uždavinėjimą“, – savo tikslą įvardija Laura. „Geras klausimas yra toks, kuris skatina išsigryninti: o kaip norisi man?“ Išgirskite pažintinį Karolio Vyšniauskio interviu su Laura ir Jone NARA tinklalaidėje jau dabar. O pirmą pačių Lauros ir Jonės rengtą epizodą išleisime rytoj, rugsėjo 24-ąją. Jo tema bus pinigai ir kaip jie veikia poros santykius. Iki susitikimo ausinėse. Bertos Tilmantės fotografija, Martyno Gailiaus muzika.