Pasaulio 5

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas tęsia ne tik rinkimų kampanijos bet ir teismų maratoną. Šią savaitę Niujorke atrinktA dvylikos prisiekusiųjų kolegija. Jie priims sprendimą baudžiamojoje byloje, kurioje Trumpas kaltinamas klastojęs verslo apskaitos dokumentus, kad nuslėptų mokėjimus už tylą apie turėtą romaną su pornografinių filmų aktore Stormy Daniels. Laidoje dalyvauja Sirakūzų universiteto teisės proferosrius Greogy Germain. Laidoje taip pat aptariame Idijos parlamento rinkimus. Spaudos apžvalgą pristato Julius Juchnevičius. Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasikeitus saugumo situacijai Europoje, Ukrainos kaimynė Rumunija siekia aktyvesnio vaidmens NATO. Šalies prezidentas Klaus Iohannis ketina tapti naujuoju aljanso vadovu. Bukareštas šalies pietryčiuose taip pat ketina sukurti didžiausią NATO karinę bazę Europoje. Visgi Rumunijai nerimą kelia vis kylanti įtampa kaimyninėje Moldovoje, kurioje gyvena apie milijoną šalies piliečių. Pasak kai kurių apžvalgininkų, tai ilgainiui gali tapti konfrontacijos su Rusija kibirkštimi. Tuo metu aštuniolika Europos miestų vasarą tikisi gerokai užsidirbti - amerikiečių superžvaigždė Teilor Svift netrukus pradės savo koncertinį turą, kuris jau vadinamas pelningiausiu istorijoje. Apie Taylor Swift Fenomeną, ir ką jis atskleidžia apie įtaką kaip socialinį reiškinį - pokalbis su daktaru Marcus Collins - Mičigano universiteto rinkodaros profesoriumi ir buvusiu superžvaigžės Beyoncé strategu. Ved. Žygimantas Kapočius

Per pusę metų Gazoje žuvo mažiausiai 33 tūkst. gyventojų. Izraelis tikina nukovęs 13 tūkst. „Hamas“ kovotojų. Tarptautinė bendruomenė vis garsiau kritikuoja Izraelio karo strategiją, kurioje nepaisoma civilių saugumo. Po mirtinos Izraelio atakos prieš pagalbos organizacijos darbuotojus Gazoje, didėja spaudimas premjerui B. Netanjahu dėl civilių saugumo ir humanitarinės pagalbos tiekimo užtikrinimo. Laidoje dalyvauja Kenneth Roth, buvęs žmogaus teisių organizacijos Human Rights Watch vadovas. Laidoje taip pat apžvelgiami Turkijos savivaldos rinkimai, o spaudos apžvalgą pristato Julius Juchnevičius. Ved. Živilė Raškauskaitė.

Dvejus metus tęsiantis karui Ukrainoje, Europoje – vis daugiau nesutarimų dėl žemyno saugumo ir paramos Kyjivui. Dviejų didžiausių žemyninės Europos galių – Prancūzijos ir Vokietijos – lyderiai turi priešingas vizijas dėl saugumo ir gynybos politikos. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalba galimą karių siuntimą į Ukrainą, pabrėžia stiprios ir vieningos Europos gynybos politikos viziją. Tai erzina nuosaikesnį ir atsargesnį Vokietijos kanclerį – tačiau Olafą Scholzą glumina ne tik tariamas pavojus išprovokuoti Kremlių, bet ir tai, kad Prancūzijos prezidento bravūras nebūtinai atitinka jo veiksmus. Apie nesutarimus Europoje – Žygimanto Kapočiaus pokalbis su Britta Jacob, vokiečių geopolitikos apžvalgininke, ir buvusia Žaliųjų partijos patarėja užsienio politikos klausimais. Živilė Raškauskaitė pasakoja nerimą Prancūzijoje Dėl padidėjusios terorizmo grėsmės. artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms šalis paskelbė aukščiausią saugumo pavojaus lygį. Ved. Žygimantas Kapočius.

Prieš artėjančius JAV prezidento rinkimus, migracija ir pietinės sienos su Meksika saugumas - vienas svarbiausių klausimų. Šiuo metu JAV apeliacinis teismas svarsto ar respublikoniškų pažiūrų Teksaso valdžia turi teisę priimti įstatymą, kuris valstijos pareigūnams leistų deportuoti visus nelegaliai sieną kirtusius asmenis. Laidoje dalyvauja Josiah Hyman, antropologijos profesorius Teksaso Universitete El Pase. Užsienio spaudos apžvalgą pristato Julius Juchnevičius. Ved. Živilė Raškauskaitė.

Penktadienį Gazos krantus pasiekė pirmas humanitarinės pagalbos laivas atgabenęs 200 tonų maisto ir vandens karo apimtame regione badaujantiems žmonėms. Gaza atskirta nuo pasaulio jau penkis mėnesius. Izraelis ėmėsi blokados ir karinių veiksmų po to, kai “Hamas” pernai spalį užpuolė Izraelio gyventojus, nužudė apie 1200 dar daugiau nei 200 paėmė įkaitais. Pastaruoju metu Izraelis sulaukia vis daugiau spaudimo leisti humanitarinės pagalbos tiekimą Gazoje įstrigusiems civiliams. Apie humanitarinę situaciją Gazoje pasakoja Wilsono Centro Artimųjų Rytų tyrimų centro vadovė Merissa Khurma. Apie Taylor Swift fenometą JAV ir pasualyje pasakoja Žygimantas Kapočius. Julius Juchnevičius pristato užsienio spaudos apžvalgą. Ved. Živilė Raškauskaitė

JAV po superantradienio rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų kandidatu prezidento rinkimuose lapkritį tampa Donaldas Trumpas, o demokratų - Joe Bidenas. Dabar prasideda kova dėl 12% rinkėjų, kurie tikina dar nežinantys už ką balsuoti. Apie artėjančius rinkimus ir kandidatų laukiančius iššūkius kalbamės su Seth Masket, politikos mokslų profesoriumi ir Amerikos politikos centro direktoriumi Denverio universitete. Laidoje taip pat pasakojame apie gaujų smurtą Haityje. Julius Juchnevičius apžvelgia pasaulio spaudą. Ved. Živilė Raškauskaitė

Prie NATO būstinės Briuselyje jau paruoštas vėliavos stiebas 32-ai aljanso narei Švedijai. Po daugiau kaip 600-ų dienų derybų, pažadų, kompromisų NATO vėliava pakils ir Stokholme - tai istorinis lūžio taškas šalyje, kuri du šimtus metų tikėjo, kad taiką ir saugumą geriausiai garantuoja neutralumas. Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Baltijos jūra dabar tapo NATO ežeru, o aljanso plėtrą bandžiusiam sustabdyti Vladimirui Putinui tai ženklas, kad pro NATO duris gali žengti visi, kurie to nori. Visgi kiti - santūresni. Po kelis šimtmečius deklaruoto neutralumo Švedijai gynybos srityje dar reikės pasidaryti namų darbų. Apie tai, kokių naudų aljansui ir pačiai Švedijai suteikia narystė NATO, ir kokios rizikos – pokalbis su Viltaute Zarembaite, buvusia „Atlantic Council“ analitinio centro bendradarbe, nagrinėjančia translatlantinį saugumą. Ved. Žygimantas Kapočius

Prasidedant tretiems Rusijos karo prieš Ukrainą metams apie dabartinę situaciją ir laukiančius iššūkius kalbamės su Kijivo Nacionalinio universiteto politikos mokslų profesoriumi Tarasu Kuzio. Laidoje taip pat aptariame 10 mėnesių trunkančio karo Sudane pasekmes ir šalį užklupusią humanitarinę krizę. Pasaulio spaudos apžvalgą prisato Julius Juchnevičius. Ved. Živilė Raškauskaitė

Indonezijos prezidentu tapo buvęs generolas Prabowo Subianto, siejamas su žmogaus teisių pažeidimais ir grobimais. Daugiau apie naująjį Indonezijos prezidentą ir tai, koks likimas laukia Indonezijos demokratijos, kalbamės su Danu Sleiteriu, politikos mokslų profesoriumi Mičigano universitete. Rinkimus indonezijoje apžvelgia Žygimantas Kapočius. Pasaulio spaudą pristato Julius Juchnevičius. Ved. Živilė Raškauskaitė

Pakistano gyventojai šią savaitę balsavo parlamento rinkimuose. Šalyje, kuri pagal registruotų rinkėjų skaičių laikoma penkta pagal dydį demokratija pasaulyje, iš tiesų galutinį žodį politikoje taria kariuomenės generolai. Daugiau apie Pakistano parlamento rinkimus ir Pakistano kariuomenės vaidmenį politikoje kalbamės su iš Pakistano kilusia politikos mokslų profesore Sahar Shafquat. Ved. Živilė Raškauskaitė

JAV šią savaitę smogė 85 taikiniams Sirijoje ir Irake, taip atsakydamos į praėjusį sekmadienį įvykdytą dronų ataką prieš Amerikiečių karinę bazę Jordanijoje per kurią žuvo trys amerikiečių kariai. Vašingtonas dėl išpuolio apkaltino Irano remiamų kovotojų koaliciją „Islamo pasipriešinimas Irake“. Apie tai, kaip kareivių žūtis keičia amerikiečių strategiją regione kalbamės su Austinu Knuppe, politikos mokslų profesoriumi Jutos universitete ir Osamah Khalilu, politikos mokslų profesoriumi Sirakūzų universitete. Žygimantas Kapočius pasakoja apie JAV ir Jordanijos bendradarbiavimą saugumo srityje ir tvyrančias nuotaikas Jordanijoje, šalyje, kuri ilgą laiką vadinta stabilumo sala regione. Julius Juchnevičius pristato pasaulio spaudos apžvalgą. Ved. Živilė Raškauskaitė

Jungtinėse Valstijose įsibėgėja pirminiai rinkimai. Dėl respublikonų partijos nominacijos varžosi Donaldas Trumpas ir Niki Haley, buvusi JAV ambasadorė JT ir buvusi Pietų Karolinos gubernatorė. Jau kalbama, kad politikė neturi šansų laimėti prieš Trumpą, bet Haley nesitraukia, pabrėžia, kad kova tik prasidėjo. Apie pirminius rinkimus pasakoja politologas Benas Tolas. Turkija po 20 mėnesių delsimo pritarė Švedijos narystei NATO. Julius Juchnevičius apžvelgia pasaulio spaudą. Ved. Živilė Raškauskaitė

Taivano prezidento rinkimus laimėjo salos nepriklausomybės idėją palaikantis kandidatas, kurį Kinija vadino grėsme taikai. Analitikai prognozuoja, kad Pekinas gali imtis trijų pagrindių taktikų, siekdamas užkirsti kelią Taivano nepriklausomybės siekiui: karinių veiksmų, ekonominio spaudimo ir visuomenės susiskaldymo didinimo. Laidoje LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kalbasi su Williamu Chih-tung Chung, Krašto apsaugos ir saugumo tyrimų instituto Taipėjuje analitiku. Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius. Ved. Živilė Raškauskaitė

Ekvadoras prieš kelis metus buvo vadinamas stabilumo sala ir demokratijos pavyzdžiu Lotynų Amerikoje. Visgi pastarąją savaitę šalį paralyžiavo smurtas - iš kalėjimo pabėgus vienos nusikalstamos grupuotės vadeivai, Ekvadoro kalėjimuose kilo riaušės, ginkluoti asmenys tiesioginiame eteryje šturmavo televiziją, o šalies miestuose padažnėjo sprogdinimų ir pagrobimų. Šalies saugumo pajėgos ką tik paskelbė išlaisvinusios visus ginkluotų gaujų įkaitais laikytus pareigūnus, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad problemos greitai išspręsti nepavyks. Pasak ekspertų, nusikalstamas grupuotes Lotynų Amerikoje įgalina vis augantis narkotikų, ypač kokaino vartojimas Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Apie tolesnes šalies perspektyvas bei narkotikų karų Lotynų Amerikoje pasekmes tarptautinėje arenoje – pokalbis su Isabel Chiriboga, apžvalgininke iš Ekvadoro, dirbančia Vašingtono „Atlantic Council“ politikos tyrimų centre. Ved. Žygimantas Kapočius

Pirmoji Naujųjų metų savaitė Japonijai itin skausminga - ji paženklinta virtine nelaimių. Šalies centrinius regionus supurtė galingiausias per pastarąjį dešimtmetį žemės drebėjimas. Aukų perkopė šimtą, tačiau po griuvėsiais tebėra įstrigusių žmonių. Praėjus vos parai po nelaimės Tokijo oro uoste susidūrė du lėktuvai - vienas jų tiekė pagalbą žemės drebėjimo paveiktiems regionams. Pasak ekspertų, per kone stebuklą daugybės aukų visgi pavyko išvengti. Apie Japonijos visuomenės reakcijas ir pasirengimą kritinėms situacijoms – pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Japonijoje Andriumi Kleiva. Ved. Žygimantas Kapočius

2023 m. buvo nelengvas laikotarpis pasaulio demokratijai: kariniai perversmai Afrikoje, kraštutinės dešinės partijų pergalės Europoje, vis labiau ribojamos žmogaus teisės įvairiose pasaulio vietose. Priešakyje – dar vieni išbandymų demokratijai metai. 2024 m. rinkimai vyks daugiau nei 70 pasaulio valstybių. Apie demokratijos nykimo tendencijas pasaulyje pasakoja Stefanas Lindbergas, politikos mokslų profesorius Geteborgo universitete, instituto, tiriančio demokratijos padėtį, “V-dem” vadovas. Pasaulio spaudos apžvalgą laidoje pristato Julius Juchnevičius. Ved. Živilė Raškauskaitė

NATO nare tapusi Suomija šią savaitę pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį su Jungtinėmis Valstijomis. Danija taip pat paskelbė apie bendradarbiavimą su Vašingtonu. Laidoje dalyvauja Charly Salonius-Pasternak Politikos instituto Suomijoje analitikas, tiriantis JAV užsienio politiką ir Suomijos saugumo politiką. Apie Danijos gynybos politiką pasakoja Jakob Linnet Schmidt, Danijos tarptautinių studijų instituto tyrėjas, analizuojantis Danijos saugumo politiką. Ukraina siekia atsiriboti nuo Rusijos tradicijų - šiemet Kalėdas švęs gruodžio 25 d., ne sausio 7 d.. Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius. Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Nobelio taikos premija už kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems įteikta Irano pilietei Narges Mohammadi. Ceremonijoje apdovanojimą atsiėmė moters vaikai – aktyvistė Irane nuteista 31 m. kalėjimo. Moters kovą prieš privalomą hidžabo dėvėjimą ir mirties bausmę režimas vadina propaganda. Apie Nobelio taikos premijos reikšmę pasakoja iš Irano kilusi profesorė Minesotos Universitete Yalda Hamidi. JT klimato kaitos konferencijoje pirmą kartą išsamiai diskutuota apie klimato kaitos poveikį visuomenės sveikatai. Laidoje Julius Juchnevičius apžvelgia pasaulio spaudą. Ved. Živilė Raškauskaitė

Kataras, maža Persijos įlankos monarchija, pastaraisais metais vis labiau pasterbimas tarptautinėje arenoje. Jau antrą mėnesį tęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karui, būtent Dohoje, o ne Jungtinėse Tautose priimtas laikinų paliaubų susitarimas tarp, berods, nesutaikomų priešų. Apie šios mažos šalies didelę įtaką tarptautinėje arenoje – pokalbis su Džordžtauno universiteto profesoriumi Mehranu Kamrava. Ved. Žygimantas Kapočius

Nyderlandų parlamento rinkimuose triumfavo kraštutinės dešinės G. Wilderso Laisvės partija. Apie G. Wilderso Nyderlandų viziją pasakoja politologas Dennis von der Vlistas ir Rachidas Azroutas, profesorius Amsterdamo universitete. Dirbtinio intelekto vystymo srityje pirmaujančios įmonės OpenAI valdyba per savaitę atleido ir atgal į darbą priėmė generalinį direktorių Sama Altmaną. Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius.

Šią savaitę San Fransiske susitiko Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Nors iš susitikimo daug nesitikėta, šalys sutarė atnaujinti karinius tarpusavio ryšius, kuriuos Pekinas nutraukė pernai, po to kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi apsilankė Taivane. Daugiau apie Kinijos ir JAV santykius pasakoja Robertas Daly, Kisindžerio Kinijos ir Jungtinių Valstijų instituto vadovas Vilsono centre. Laidoje taip pat aptariamas Davido Camerono sugrįžimas į Jungtinės Karalystės politiką. Julius Juknevičius apžvelgia pasaulio naujienas spaudoje. Ved. Živilė Raškauskaitė

Ukraina ir Moldovą - per žingsnį arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija šią savaitę rekomendavo pradėti derybas su Kyjivu ir Kišiniovu, o Sakarvelui suteikti kandidato statusą. Kai kurie apžvalgininkai kalba apie tai, kad Europos Sąjungos plėtra po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo geopolitine būtinybe. Visgi kiti kalba apie tai, kad prieš priimant naujas nares Bendriją būtina reformuoti ir iš vidaus. Apie Moldovos atvejį, kuo jis panašus ir kuo skiriasi nuo kitų rytinių Bendrijos partnerių – pokalbis su Rytų Europos studijų centro asocijuotu ekspetu Denisu Čenuša. Ved. Žygimantas Kapočius

Tęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karui, įtampa kyla ir ties pasieniu su Libanu. Čia veikia Irano remiama Irano remiama grupuotė „Hezbollah“, kuri nuo pat pirmosios karo dienos grasina atverti antrą frontą, jei Izraelis tęs karines operacijas Gazos ruože. Kai kurie apžvalgininkai „Hezbollah“ vadina galingiausia pasaulio sukarinta grupuote, ir bene įtakingiausia politine jėga Libane. Apie „Hezbollah“ kilmę, prigimtį, sąsajas su Iranui ir galimybes prognozuoti grupuotės elgesį – pokalbis su islamo tyrinėtoju Egdūnu Račiumi iš Vytauto Didžiojo universiteto. Ved. Žygimantas Kapočius

Izraelio ir „Hamas“ karas tęsiasi jau tris savaites. Tel Avivas pažadėjo sunaikinti „Hamas“ po to, kai šios smogikai surengė virtinę teroro išpuolių pasienyje, išžudė tūkstantį keturis šimtus žmonių, pagrobė daugiau nei du šimtus.Atsakydamas į išpuolius, Izraelis paskelbė Gazos blokadą. Pradėjo ruožo apšaudymus, bombardavimą, galiausiai ir sausumos pajėgų operaciją. Laidoje diskutuojame apie galimus karo nusikaltimus ir kas už juos atsakys. Laidoje dalyvauja teisės ir filosofijos profesorė Pensilvanijos universitete Claire Finkelstein. Laidoje taip pat aptariame prezidento rinkimus Ekvadore. Julius Juknevičius pristato pasaulio naujienų apžvalgą. Ved. Živilė Raškauskaitė.

Susitarimas dėl pirmos humanitarinės pagalbos siuntos Gazoje įstrigusiems žmonėms pasiektas tarpininkaujant Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui. Plačiau apie Vašingtono diplomatiją ir vaidmenį Izraelio kare prieš Hamas kalbamės su politikos mokslų profesoriais Ianu Lusticku Pensilvanijos universitete ir Austinu Knuppe Jutos universitete. Ved. Živilė Raškauskaitė Izraelis, Hamas, Joe Biden, Jungtinės Valstijos, Gaza, humanitarinė pagalba, Pasaulio 5, Živilė Raškauskaitė Ved. Živilė Raškauskaitė

Islamistų grupuotei „Hamas“ surengus plataus masto ataką prieš Izraelį, premjeras Benjaminas Netanjahu žada keršyti. Izraelio kariuomenė ruošiasi sausumos invazijai į Gazą. Per didžiausią Izraelio ir Palestinos konflikto eskalaciją pastaraisias dešimtmečiais abiejose pusėse jau žuvo per 3 tūkst. žmonių. Apžvalgininkai būgštauja dėl vis didesnio aukų masto ir regioninio konflikto galimybės. Apie skausmo ir smurto ciklą Artimuosiuose Rytuose – libaniečių kilmės Artimųjų Rytų ekspertės Linos Khatib bei Izraelio ir Prancūzijos sociologės Evos Illouz įžvalgos. Ved. Žygimantas Kapočius Taip pat – Ž. Raškauskaitės pasakojimas apie istorinius rinkimus Lenkijoje ir savaitės pasaulio spaudos apžvalga.

Pasaulio 5. JAV Respublikonų partijos strategai suka galvas, kaip suvaldyti prasidėjusį į prezidentus vėl kandidatuojančio Donaldo Trumpo teismų procesą. Niujorke nagrinėjamą civilinę bylą dėl sukčiavimo Trumpas vadina raganų medžiokle, bet Niujorko teisėjas jau patvirtino, kad Trumpas ir jo sūnūs virtinę metų sukčiavo, išpūsdami savo korporacijos vertę. Laidoje dalyvauja politikos mokslų profesorius Majamio universitete Gregory Koger ir politikos mokslų profesorius Džordžtauno universitete Hans Noel. Ved. Živilė Raškauskaitė

Pastarosiomis savaitėmis Europoje netyla diskusijos apie migraciją. Italija, į kurios pietinę Lampedūzos salą rugsėjo viduryje per tris dienas atvyko 8500 migrantų, reikalauja Briuselio solidarumo. Vokietija dėl padidėjusio migrantų skaičiaus griežtina sienų kontrolę. Apie Italijos migracijos politiką diskutuojame su Milano universiteto migracijos sociologijos profesoriumi Mauricijumi Ambrozini. Ved. Živilė Raškauskaitė

Šios savaitės dėmesio centre - Junginių Valstijų ir Irano santykiai. Šalys po ilgų derybų apsikeitė kaliniais. Konfliktas Kalnų Karabache. Apie tai, ar Azerbaidžano karinė pergalė iš tiesų užbaigs Kalnų Karabache vykstančias kovas, pokalbis su politologu, Regioninių studijų centro direktoriumi Jerevane Richardu Giragosianu. Ved. Živilė Raškauskaitė.

Rusijoje su Vladimiru Putinu susitiko Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas. Temple universiteto Japonijoje politikos mokslų profesorius James Brown pasakoja, ką reiškia dviejų izoliuotų valstybių susitikimas. Ved. Živilė Raškauskaitė

Afrikos valstybėse per pastaruosius trejus metus įvykdyti 8 kariniai perversmai. Praėjusią savaitę generolai valdžią perėmė Gabone. Prieš beveik mėnesį - Nigeryje. Apie karinius perversmus Afrikoje pasakoja Amerikos universitete, Vašingtone, dėstantis iš Ganos kilęs politologas Kwaku Nuamah. Ved. Živilė Raškauskaitė

Dirbtinio intelekto srities lyderiai ir ekspertai įspėja apie naujų technologijų keliamas rizikas: nuo nevaldomos dezinformacijos sklaidos iki informacijos apie ginklų kūrimą prieinamumo. Europos Sąjunga ragina diskutuoti apie dirbtinio intelekto sukurtą turinį reguliuojančias taisykles. Diskusijos vyksta, bet tikėtina, kad taisyklės įsigalios tik po kelerių metų. Laidoje dalyvauja Meredith Brousard, Dominic Sellitto, Dave Epstein. Ved. Živilė Raškauskaitė.

Svarbiausius rinkimus šiais metais pasaulyje laimėjo ilgametis Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoğanas - ilgiausiai valdantis Europos lyderis po Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino. Visgi apžvalgininkų teigimu, šalis susiskaldžiusi labiau, nei bet kada per šimtametę respublikos istoriją. Turkija kartais apibūdinama kaip šiuolaikinės politikos laboratorija, įkūnijanti demokratijos iššūkius, kai dezinfomacija ir susiskaldymas, užsidarymas aido kambariuose pamažu tampa įprastu XXI a. reiškiniu. Apie besikeičiantį Turkijos žiniasklaidos kraštovaizdį ir skaitmeninės erdvės tendencijas pasakoja nepriklausomo turkų portalo Aposto įkūrėjas Orhun Canca. Ved. Žygimantas Kapočius

Jungtinėse Valstijose įsibėgėja rinkimų kampanijos sezonas. Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė respublikonas Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas. Jis laikomas pagrindiniu konkurentu Donaldui Trumpui kovoje dėl partijos nominacijos prezidento rinkimuose. Trumpas šiuo metu užtikrintai pirmauja – respublikonų apklausose DeSantisą lenkia 30 procentų.

Jungtinių Valstijų pietinė siena – ir vėl politinių diskusijų centre. Respublikonai tikino, kad prezidentui Joe Bidenui panaikinus pandemijos metu dar Donaldo Trumpo paskelbtą sienos kirtimo draudimą, pasienyje prasidės chaosas ir norinčiųjų kirsti sieną spūstys. Bet paskelbus naujas, taip pat griežtas imigracijos taisykles, kertančiųjų sieną sumažėjo perpus. Žmogaus teisių organizacijos naujas taisykles kritikuoja dėl ribojimų norintiems prašyti prieglobsčio. Laidoje dalyvauja teisės profesorius Peter Margulies ir Tarptautinio gelbėjimo komiteto prieglobsčio politikos skyriaus vadovas Kennji Kizuka. Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Jungtinėje Karalystėje – istorinis reginys – karaliaus Karolio III karūnacija. Tai religinis monarcho įžengimo į sostą patvirtinimas: pompastiškas renginys, kokio Jungtinė Karalystė nematė septynis dešimtmečius. Karaliaus laukia iššūkiai: suvaldyti blėstantį monarchijos palaikymą bei sutvirtinti Tautų Sandraugą. Laidoje dalyvauja Michael Cox, Londono ekonomikos mokyklos tarptautinių santykių profesorius. Ved. Živilė Raškauskaitė

Klimato krizę išgyvenantis Somalis – taršių ekonomikų auka. Paties Somalio indėlis į pasaulinę taršą – itin menkas. Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1960 m. Somalio ekonomika išskyrė maždaug tiek anglies dioksido, kiek Amerikos ekonomika per pastarąsias dvi su puse dienos. Laidoje dalyvauja Krisas Hoderis, Jungtinių Tautų patarėjas klimato saugumo ir aplinkosaugos klausimais Somalyje. Ved. Živilė Raškauskaitė

Sudanas ir vėl tapo dviejų generolų siekiančių savo interesų įkaitu. Dėl viršenybės kovoja Sudano ginkluotųjų pajėgų vadas Abdelis Fattahas al-Burhanas ir sukarintų Greitosios paramos pajėgų vadas Mohamedas Hamdanas Dagalo. Ne itin seniai generolai buvo sąjungininkais. Prieš beveik dvidešimt metų jiedu kovojo su Darfūro sukilėliais, o prieš ketverius metus kartu nuvertė Omaro al-Baširo režimą, valdžiusį beveik tris dešimtmečius. Laidoje dalyvauja Sudano istorijos ir politikos ekspertas, profesorius Ericas Reevesas, ir profesorius Kalifornijos universitete Aldenas Youngas.

Šiaurės Airijoje prieš 25 metus pasirašytas Didžiojo penktadienio taikos susitarimas užbaigė tris dešimtmečius trukusią kruviną kovą tarp katalikų mažumos ir protestantų daugumos. Protestantai siekė glaudesnių ryšių su Jungtine Karalyste, o katalikai kovojo už savo pilietines teises ir regiono likimą Airijos pusėje. Per kovas sužeista apie 50 tūkstančių žmonių, žuvo apie 3600. Šiandien regione vis dar gausu ženklų, liudijančių apie visuomenės grupių skirtumus. Laidoje dalyvauja Kevin Whelan Notr Damo universiteto padalinio Dubline direktorius ir Brendan O‘Leary politikos mokslų profesorius Pensilvanijos universitete

Sankt Peterburge per sprogimą kavinėje žuvus Vladleno Tatarskio vardu žinomam Kremliaus propagandistui Maksimui Fominui netyla diskusijos, kas galėjo pasikėsinti į Rusijos karą prieš Ukrainą rėmusį ir prorušišką informaciją tinklaraštyje skelbusį vyrą. Rusija tikina, kad tai – terorizmo aktas, kaltę meta Ukrainai. Kijivas įsitraukimą neigia. Rusijos opozcija ir analitikai perspėja, kad tikėtina, jog žmogžudystę įvykdė Rusijos saugumo struktūros. Laidoje dalyvauja, Europos politikos analizės centro, Transatlantinės gynybos ir saugumo programos analitikas Markas Voygeris ir analitikų centro Naujoji Amerika Vašingtone ekspertas Benas Daltonas.

Izraelyje protestai prieš premjero Benjamino Netanyahu stumiamą teismų pertvarką vyksta jau ilgiau nei tris mėnesius. Bet pastaroji savaitė – ypač įtempta: šalis skilo į dvi dalis: viena protestuoja prieš teismų pertvarką, kita – už. Demonstracijoms pavirtus į masinius protestus, Izraelio premjeras laikinai sustabdė teismų pertvarką: prasidėjo valdančiųjų ir opozicijos derybos. Bet kompromisą pasiekti bus sudėtinga. Netanyahu numatyta teismų pertvarka sudarytų sąlygas parlamentui panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus, o Premjero parlamentinei koalicijai suteiktų galutinį žodį skiriant teisėjus. Laidoje dalyvauja Aaron Miller, Jungtinių Valstijų užsienio politikos Artimuosiuose Rytuose analitikas, Karnegio tarptautines taikos fono tyrėjas ir politikos mokslų profesorius Pensilvanijos universitete Ian Lustic.

Šią savaitę Rusijoje lankėsi Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Trijų dienų vizitas baigėsi gan abstrakčiu pareiškimu apie dvišalių santykių stiprinimą, bet simboliškai susitikimas itin svarbus. Dėl karo Ukrainoje izoliuotam ir sankcijomis spaudžiamam Vladimirui Putinui – tai itin reikalingas politinio palaikymo ženklas, o pačiam Xi Jinpingui – galimybė pristatyti Kiniją taikdarės vaidmenyje. Laidoje dalyvauja: Miles Yu, Hudsono instituto Kinijos centro direktorius ir Robert Daly, Vilsono Centro, Kisindžerio Kinijos instituto direktorius. Ved. Živilė Raškauskaitė