Pažinimai

Kiek žmogui kainuoja labai anksti pasiekta sėkmė? Kada pasitraukimas iš aukščiausių pareigų yra ne pralaimėjimas, o stipriausias lyderystės veiksmas ir kodėl tūkstančių žmonių organizacijoms vadovavęs vyras šiandien matuoja ne pinigus, o tai, kiek jo gyvenimo laiko iš tiesų priklauso jam pačiam? Laidoje – pokalbis su ISM universiteto rektoriumi dr. Daliumi Misiūnu apie kelią nuo elektros inžinerijos iki vaikų, kurie namuose greitai atleidžia iš direktoriaus pareigų, bei pastangas susigrąžinti savo gyvenimą. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Daugiau nei penkiolika metų banke dirbęs poetas skaičių pasaulio neišsižadėjo – šiandien ekonomikos jis moko paauglius, o mokiniai pamažu tampa jo eilėraščių herojais. Ką jis atrado klasėje, kodėl tėvystė privertė svarbiausius dalykus sakyti be metaforų ir ar gerumas visada yra stiprybė? Apie gyvenimą tarp skaičių ir žodžių – pokalbis su poetu ir mokytoju Paulium Norvila. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Ar galima užaugus pačiam tapti tuo žmogumi, kurio vaikystėje taip trūko? Be tėčio augęs Paulius Tamolė šiandien pats yra trijų vaikų tėtis ir vadovauja teatrui, į kurį kadaise jį už rankos atvedė mama. Šiltas, gyvas ir labai atviras pokalbis apie vyrišką atramą, mamos paliktą meilę teatrui ir lėles, kurios kartais apie žmogų pasako daugiau, nei jis pats įsivaizduoja. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kas nutinka namuose, kai po vienu stogu gyvena du ryškūs menininkai – grafikė Kristina Norvilaitė-Geniušienė ir pianistas Petras Geniušas? Šiltas ir šviesus pokalbis apie tai, ko apie menininką paprastai nerašo parodų kataloguose: apie vaikystę, kuri išmokė apsiginti, dvidešimt metų trukusį Vilniaus jaukinimąsi, kūrybą kaip vidinę atramą ir gyvenimą šalia žmogaus, kurio talentą mato visas pasaulis. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kai sūnaus liga tapo visos šeimos gyvenimu, ji turėjo išmokti sugyventi ne tik su vaiko epilepsija, bet ir su savo pačios baime. Šiandien ji prisipažįsta, kad ta naujiena buvo tokia sukrečianti, kad ji troško tik slėptis, vildamasi, kad gal liga praeis savaime. Tuo metu Brigita Orantienė dėl sūnaus gydymo atsisakė darbo, vaistų ieškojo užsienyje, ilgainiui suprato vieną skaudžią pamoką – mylėti vaiką reiškia ne tik jį saugoti, bet ir išdrįsti paleisti, įgalinti jį būti savarankišką. Kiek kainuoja mamos kova už sergančio vaiko gyvenimą, bandant padėti ne tik jam, bet ir kitiems Lietuvoje epilepsija sergantiems 28 tūkst. žmonių ir drauge neprarasti savęs. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Dainuojamąją poeziją Gytis Ambrazevičius vadina buvusia mergina, o save – kantri sūnumi. Drauge su sveika ironijos doze, meile geroms dainoms ir Virgiu Stakėnu, tapusiu jo „kantri tėvu“, savo muzika pasakoja istorijas, pilnas nostalgijos nebūtam laikui – kai ilgiesi to, ko niekada nebuvo. Sako, kad turi daugiau instrumentų nei kaubojiškų skrybėlių. Šiltas ir nuotaikingas pokalbis apie kūrybą be pozos ir tai, kas nutinka, kai muzikantas pagaliau atranda savo skambesį. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Savo darbe ji kasdien žiūri žmonėms į veidą. Ne tam, kad vertintų grožį, o tam, kad sugrąžintų tai, kas, atrodė, jau prarasta. Jos darbas reikalauja ne tik ypatingo meistriškumo, bet ir reto gebėjimo matyti žmogų ten, kur kiti pirmiausia pamato diagnozę. Pokalbis apie žmogų ir jo profesiją, kuriai reikia tvirtos rankos ir jautrios širdies, su gydytoja veido ir žandikaulių chirurge Otilija Kutanovaite. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kodėl vieni nelaimės akimirką sustingsta, o kiti gelbsti gyvybę? Ar drąsa yra įgimta, o gal jos galima išmokti? Ir kodėl samurajų filosofija šiandien gali būti nepalyginamai svarbesnė už pažymių vidurkį? Apie tai, kaip jaunuoliai išgelbėjo žmones, kodėl senjorai skambina padėkoti, apie žmogaus charakterį formuojančią discipliną ir tai, kas iš tikrųjų ugdo ateities lyderius – pokalbis su Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriumi Ričardu Žilaičiu. Ved. Viktorija Urbonaitė

Tuo metu, kai Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje vienoje svarbiausių pasaulio laboratorijų po žeme 100 metrų gylyje esančiame 27 km ilgio Didžiajame hadronų greitintuve vyksta dalelių susidūrimai, kalbamės su ten dirbančiu lietuviu, kuris su nuoširdžia šypsena sako, kad Visata yra graži savo kuklumu, kad ji truputį drovisi ir neskuba visko apie save atskleisti. Tad kodėl mokslininkai medžioja daleles, kurių niekas nemato? Ar juodosios skylės tikrai tokios paslaptingos? Ar mokslas kada nors ras atsakymus į visus žmonijos klausimus? Pokalbis apie didžiausias Visatos paslaptis, nuostabą, kuri ištinka suvokus kažką labai išskirtinio, ir labai žmogišką smalsumą su CERN dalelių fiziku dr. Gediminu Šarpiu – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Prostitucija, benamystė, kalėjimai, vienatvė. Vietos, į kurias daugelis stengiasi nežiūrėti. Tuo tarpu jai tai tapo gyvenimo mokykla. Ji kalbėjosi su sekso pirkėjais, dirbo su nuteistaisiais, kūrė erdvę žmonėms, patiriantiems benamystę ir vienišumą. Apie tai, kas nutinka žmogui, kai jis nustoja būti problema ir tampa žmogumi – tiesus ir nepagražintai atviras pokalbis su Lietuvos Carito generaline sekretore Milita Žičkute-Lindžiene. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Ji saugojo Prezidentę, buvo jos asmens sargybine, lydėjo svarbiausius šalies žmones ir išmoko visada pastebėti tai, ko nemato kiti. Aštrus, šaltas protas, greita reakcija, aukštas psichologinis atsparumas, ypatingas fizinis pasirengimas – tokia buvo jos kasdienybė. Šiandien Simona Liaudanskienė nebelydi VIP asmenų, savo patirtį perkėlė į kitą erdvę ir tapo funkcinio sporto trenere, taip padeda žmonėms atrasti stipresnę savo versiją. Kas nutinka, kai uniformą pakeičia sportinė apranga, o misija išlieka ta pati? Išskirtinis pokalbis apie tarnystę, ištvermę ir gyvenimo posūkius, kurie atveda ten, kur iš tiesų esi reikalingas. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jis mato žmonių širdis tada, kai jos pavargsta, sutrinka ar prašo pagalbos. Kardiologas profesorius Raimondas Kubilius daugelį metų lydi pacientus ne tik gydymo, bet ir sugrįžimo į gyvenimą kelyje. Jis sako, kad rūpintis savo sveikata turime ne tik dėl savęs, bet ir dėl šalia esančių artimųjų. Šviesus ir įkvepiantis pokalbis apie širdį, kuri yra daugiau nei organas, ir apie svarbias gyvenimo pamokas, kurių nenusirašysim ir nerasime jokiuose vadovėliuose. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kas slypi už pareigų, kurios daugeliui atrodo nepasiekiamos? Ar žmogus, vadovaujantis vienam didžiausių Lietuvos universitetų, vakare vis dar abejoja, juokiasi, pavargsta, ieško atsakymų ir gyvena tokį pat gyvenimą kaip mes visi? Laidoje – atviras ir nuoširdus pokalbis su profesore Ineta Dabašinskienė, pirmąja moterimi Vytauto Didžiojo universiteto rektore, apie žmogų už reikšmingo titulo, apie ją lydintį smalsumą, kalbą ir tai, kas iš tiesų mus augina visą gyvenimą. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Pasaulis nėra tik toks, kokį matome plika akimi. Erkės, parazitai, mikroorganizmai, jų paslaptys yra beprotiškai įdomu, dažnam netikėta ir truputį egzotiška. Parazitologo profesija yra tarsi šiurpo pasakos – ir baisu, ir norisi klausytis dar. Nuotaikingas ir užburiantis pokalbis apie nematomą gyvybę, kuri kartais pasako apie mus daugiau, nei norėtume žinoti, ir apie gyvenimą, kuris skleidžiasi už mikroskopo su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Parazitologinių tyrimų poskyrio vedėja Daiva Veitiene. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Mes dažnai prisimename kariuomenę tada, kai pasaulyje ima trūkti ramybės. Kai matome Lietuvos karius, dažniausiai pastebime uniformą, laipsnius ir pareigas. Tačiau už jų slypi žmogus – su savo istorija, vertybėmis, baimėmis, sprendimais ir atsakomybe, kurios svorį kartais net sunku įsivaizduoti. Tėvynė nėra abstrakcija ar skambūs žodžiai, bet vaikystės prisiminimai, močiutės duona su lašinukais, kaimynų tarmės, jausmas, kad esi saugus ir mylimas. Realios patirtys tikrame kare išmoko, kad visa tai gali pranykti per akimirką. Vienas rečiausių pastarojo meto pokalbių su Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Nerijumi Stankevičiumi ne tik apie karininko, bet ir žmogaus pasaulį. Ved. Viktorija Urbonaitė

Jis daugybę metų praleido ten, kur žmonės išmoksta girdėti ne tik žodžius, bet ir tylą, nuovargį, ego, baimes ir tai, ko dažniausiai vieni kitiems nepasakom. Klausantis jo labai greitai supranti, kad šitas pokalbis ne apie teatrą, o apie mus pačius, apie tai, kaip nepamesti savęs triukšme, kaip išlikti jautriu žmogumi ir kodėl šiandien taip sunku vienam kitą girdėti. Filosofiškas ir jautrus pokalbis su aktorium ir Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovu Egidijum Stanciku. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Daugelis ją pirmiausia pažįsta kaip garsaus virtuvės šefo Gian Luca Demarco žmoną. Tačiau už viešai matomos istorijos slypi kur kas daugiau – jautri, stipri ir savo tylų pasaulį kurianti moteris. Šįkart Eglė Zdanavičiūtė-Demarco atvirai dalinasi apie gyvenimą šalia visuomenėje žinomo žmogaus, vidinę ramybę ir savo pačios kelią tarp medicinos, kūrybos ir šeimos. Pokalbis apie tai, ką reiškia neprarasti savęs net tada, kai pasaulis tave mato tik šalia kito žmogaus vardo – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Dabar jis filmuojasi kine, tačiau jos paties gyvenimas yra ne mažiau vertas filmo. 35 metai priklausomybių, 22 metai kalėjimo ir nuolatinė vidinė baimė – apie tai Viačeslavas Grigorjevas kalba ramiai, be heroizmo, be bandymo save išteisinti. Šiandien jis gyvena kitaip, nuosekliai ieško ramybės ir nesigręžioja atgal. Apie žmogų, kuris praėjo labai tamsius etapus ir pasirinko šviesos pusę, – drąsus ir iki skausmo tiesus pokalbis. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jis Angelų mieste saugo ne tik tikėjimą, bet ir lietuvybę: nuo lietuvių kalbos iki sekmadieninių dešrų su kopūstais, suburiančių bendruomenę. Jo gyvenimas nesibaigia parapijos kasdienybe, nes jis liudija gyvą istoriją apie vienintelę lietuvišką bažnyčią ne tik Los Andžele, bet ir visame Vakarų krante, o ją išlaiko toli nuo Lietuvos gyvenantys, jos besiilgintys ir ją širdyje nešiojantys žmonės, atsisakę ištirpti svetimoje kultūroje. Šiltas pokalbis su kunigu Tomu Karanausku apie šaknis, tikėjimą ir tylų, bet atkaklų pasirinkimą išlikti savimi net ten, kur viskas kviečia pamiršti, kas esi. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Sidabras ir auksas jos rankose virsta ne papuošalais, bet švyti nematyta šviesa, tampa tyliais, arti kūno nešiojamais pasakojimais. Jos kūryba yra lėtas, beveik paslaptingas procesas, kuriame susitinka istorija, gamta ir žmogaus prisilietimas. Ji sako, jog yra soti laime ir pilnatve to, ką gyvenime veikia ir ką turi. Juvelyrė Ieva Grigienė yra vieno žmogaus orkestras. Pokalbis apie kryptį tamsoje, apie ramų sielos bangavimą ir apie tai, kaip surasti save tą tikrą. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Ten, kur kadaise gimė energija, šiandien vyksta tylus išardymas: lėtas, tikslus, beveik nematomas. Ignalinos atominės elektrinės vadovas Linas Baužys gyvena procese, kur laikas matuojamas ne dienomis, ne dešimtmečiais, o šimtmečiais. Apie tai, ką reiškia būti visai Europai svarbaus objekto vadovu, kai reikia uždaryti ištisą epochą, kaip išlaikyti šaltą galvą ir vidinę ramybę, kai klaidos kaina yra ne tik reputacija, bet ir saugumas, ir kaip už branduolinės energijos rasti vidinės šviesos – tiesus ir jaukus pokalbis. Ved. Viktorija Urbonaitė

Jos balse yra daugiau tylos nei triukšmo, daugiau klausimų nei atsakymų. Kai ji dainuoja, atrodo, kad scenoje vyksta kažkas labai asmeniška. Atviras ir jaukus pokalbis su dainų autore ir atlikėja Gabriele Vilkickyte apie tą jautrią vietą, iš kurios gimsta žodžiai, kai niekas nemato, apie vienatvę, kuri nebūtinai yra tuštuma, ir apie artumą, kuris ne visada garsus. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kasdienybėje jis analizuoja nekilnojamo turto rinkas. Užvėręs biuro duris, jis išeina į miškus su Lietuvos šauliais ir ten tampa jų instruktoriumi. Žmogus, kuris iš pirmo žvilgsnio turi viską, renkasi pasidalinti paskutiniu vandens gurkšniu, padėti uniformos broliui ar sesei ir, svarbiausia, nepraranda pasiryžimo ginti Tėvynę iki paskutinio atodūsio. Apie atsakomybę, ištvermę ir tylų pasirinkimą stovėti už savo šalį – atviras pokalbis su Šaulių sąjungos Vilniaus 10 rinktinės mokomosios kuopos 2 būrio vadu Mindaugu Kulboku. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kelias į kosmosą dažniausiai prasideda ne nuo raketų, o nuo sprendimo nebetikėti ribomis, kurias kažkas tau nubrėžė. Aivaras Vilutis savarankiškai iš naujo mokėsi biologijos ir chemijos, perlaikė egzaminus ir pasuko į biofiziką, kuri jį nuvedė iki NASA. Dabar jis astrobiologijos dėka ieško atsakymo į vieną fundamentaliausių klausimų – kaip atpažinti gyvybės pėdsakus kosmose. Užburiantis ir įkvepiantis pokalbis – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kai vieni planuoja grįžti po darbo namo ar vakare nueiti į teatrą, jo gyvenime yra buvę, kad vietoje vakarienės jis išvyko į misiją gelbėti žmonių iš karo zonos. Kariuomenės majoras Jurgis Norvaiša, dabar tarnaujantis NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro štabe Rygoje, atsakomybės neromantizuoja, nes jam ji nei prasideda, nei baigiasi uniforma. Tad ją jis skiepija ir savo vaikams. Atviras pokalbis apie pareigą, pasirinkimus ir gyvenimo prasmę ten, kur sprendimai turi tikrą svorį. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Ji sako, kad nė vienas neturime pažadėto rytojaus. Vos pagimdžiusi trečiąjį vaikelį, su antruoju sūnumi ligoninėje laukė donoro ir žinojo, kad jeigu šįkart nepavyks, sūnus gali mirti. Reta genetinė liga ir būtina kaulų čiulpų transplantacija tapo didžiausiu šeimos išbandymu, virtusiu neįkainojama stiprybės ir dėkingumo pamoka. Tai istorija apie tikėjimą, meilę ir milžinišką viltį, kuri nepaleidžia net tada, kai labai tamsu. Pokalbis su Birute Wish apie prasmę, apie jaudinantį susitikimą su sūnaus donoru ir kaip žmones gali sujungti ne tik kraujas, bet ir gerumas. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Dažnai kūrėjai svajoja apie ovacijas. Tuo tarpu režisierius Justinas Vinciūnas sako, jog svarbiausia, kad žiūrovai reaguotų. Jaunosios kartos teatro kūrėjas, pelnęs „Auksinį scenos kryžių“, atviras – jo kelias prasidėjo nuo vaikystės scenos Pravieniškėse iki spektaklių didžiosiose Lietuvos scenose. Pokalbis apie tai, kodėl teatras turi provokuoti, kaip gimsta ryšys su publika ir kodėl jis pats sau yra griežčiausias kritikas – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jis yra vienintelis pareigūnas Lietuvoje, vadovavęs net trims tarnyboms – pasieniečiams, policijai ir ugniagesiams. Šiandien Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas generolas Renatas Požėla sako, kad kartotų šį kelią, nes čia jo pašaukimas, čia prasmė. Apie nematomą uniformos pusę, apie kilnumą, drąsą kovoti su sunkiai valdoma stichija – ugnimi ir apie prabangą jausti, net kai nutinka kažkas negero, nes tai ženklas, kad dar esame laisvi, kadangi jo kolegos ukrainiečiai sako, jog gelbėdami nebejaučia nieko. Atviras ir šiltas pokalbis – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Realybėje medicina neblizga serialų romantika, o tikrasis pašaukimas atsiskleidžia ilgomis budėjimų valandomis, per abejones ir atsakomybes. Tiesus ir nuoširdus pokalbis su gydytoja endokrinologe Ieva Auglyte apie tai, kaip kartais gydytojo darbas primena detektyvą, apie patirtą perdegimą ir iš jo gimusį brandesnį santykį su profesija, ir apie kasdienį tylų, bet labai stiprų norą padėti pacientams – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė

Yra kvapų, kurie atveria duris į miestus, kuriuose niekada nebuvome, į laiką, kuris jau praėjo, į prisiminimus ir jausmus, kurie neturi galiojimo laiko net tada, kai žmogaus nebelieka. Smilkalų gurmanė Eglė Bukienė atvirai pasakoja apie savo vyro mirtį ir apie tai, kaip meilė po netekties nesibaigia – ji keičia formą, bet neišnyksta. Apie tai, kaip gyventi toliau ne pamirštant, o išmokstant neštis kartu ir šviesą, ir skausmą, apie kvapus, gyvenimo trapumą, didelę meilę ir mirtį, kuri stipresnė už laiką – skaudžiai šviesus ir prasmingas pokalbis laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jis juokauja, kad jei Lietuvoje gimsta vaikas, kurį pavadina Valentinu, žinok, kad užaugęs bus aktoriumi. Jo šaknys lenkiškos, mokėsi rusų mokykloje, jaunystėje net ir vaidino rusiškai, tad sako, kad kurį laiką viduje kirbėjo klausimas, kas jis yra iš tiesų, kokia jo tapatybė. Šiandien jis užtikrintai sako, kad Lietuva yra jo namai. Aktorius Valentinas Krulikovskis, tik ką nusifilmavęs romantiniame filme „Kai nesitiki“, juokiasi, kad nors filme jo herojus yra užkietėjęs žvejys, gyvenime jis to nemoka, o anksčiau pats buvo tas, kuris siaubingai bijojo romantikos. Tad šiltas ir nuotaikingas pokalbis apie savęs paieškas, apie sąmoningai išgyvenamą lietuvybę, apie meilę ir kino magiją – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jis tiki, kad klasikinė muzika neturi gąsdinti, o turi kvėpuoti kartu su klausytoju. Į Lietuvą kviesdamas garsiausias scenos žvaigždes, jis vis dar patiria katarsį išgirdęs muzikos gylį ir plotį. Kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius sako, kad nuo vaikystės troško čia būti. Atviras pokalbis apie muziką, laisvę ir tai, kodėl svarbu nesureikšminti to, kas iš tikrųjų gyva. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Vaikystėje patirtas ausų skausmas ją nuvedė ten, kur dabar ji padeda kitiems. Ji žongliruoja mikroskopais ir endoskopais, nebijo ilgų valandų operacinėje, o į pacientus žiūri atvira širdimi. Pokalbis apie kelią į chirurgiją, mentorystę, mokslą, užsispyrimą, apie tai, kas skauda bei kas augina, ir apie gyvenimą, matomą per atsakomybės prizmę. „Pažinimuose“ – atviras ir jautrus pokalbis su gydytoja otochirurge, otologe ir otoneurologe dr. Irina Arechvo. Ved. Viktorija Urbonaitė Ved. Viktorija Urbonaitė

Pasaulį jis pažįsta ne kaip turistas, o kaip žmogus, ieškantis lėtesnio ritmo. Keliautojas, vandenininkas ir komunikacijos profesionalas Džeraldas Kauneckas keliauja srauniausiomis planetos upėmis, trokšta su Lietuvos trispalve pabuvoti visuose žemynuose, kartais miega po atviru dangumi ir tolimiausiuose kampeliuose sutinka žmones, kurių niekada nebūtų atradęs greitkelyje. Tikroji prabanga jam yra paprastumas. Šviesus ir sodrus pokalbis apie gyvenimą, kuris telpa į katamaraną, ir keliones, kurios labiau išplečia ne geografiją, o žmogaus vidų. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kartais šeima gimsta ne iš kraujo, o iš pasirinkimo mylėti. Vaiva Sikorskienė su vyru užaugino 4 vaikus ir priėmė dar 9. Netekusi vyro, ji liko viena su būriu mažų vaikų, kuriems teko įveikti rimtus išbandymus. Pokalbis labiau ne apie netektį, o apie tylų vidinį stuburą, kuris laiko tada, kai atrodo, kad neįmanoma. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Būdama 17 metų ji įveikė vėžį, tačiau ir šiandien sako kasdien prisimenanti savo mirtingumą. Žinojimas, kad gyvenimas yra trapus, ją skatina siekti didelių ir drąsių dalykų. Dabar ji yra Lietuvos karatė čempionė. Apie stiprybę ir laikinumą, discipliną ir lengvumą, kinų kalbą ir psichologiją su Vaiva Rickevičiene – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Jos vaikai didžiuojasi, kad jų mama kasdien dėvi uniformą. Jos nuoširdi šypsena yra ne silpnumo, o ramybės ir pasitikėjimo ženklas, nes šiandien ji vadovauja tūkstančiui karių. Tokios pareigos jai yra ir atsakomybė, ir didžiulis žinių bagažas, ir užsispyrimas visada augti ir tobulėti. Atviras ir jautrus pokalbis su Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vade Lina Jiezniene apie tvirtumą tarnyboje, moterišką ištvermę ir tai, kas padeda išlikti šviesoje net tada, kai sunku – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kai vieni kitiems juokais pasiūlome pasitaisyti vidines karūnas, ji nenuilsdama kasdien pasakoja kraują stingdančias istorijas apie tikrą Lietuvos karalienę. Įkvepiantis ir šventinis pokalbis apie pasididžiavimą savo šaknimis, Barborą Radvilaitę ir vidines karalienes su tarpdisciplinine menininke Julija Janus – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kalėdos ateina tamsiausiu metų laiku. Jos ištinka mus bėgančius, dažnai išsibarsčiusius, nerimastingus. Šviesus ir jaukus pokalbis apie kvapą gniaužiantį devyniasdešimtųjų gyvenimą, apie vienuolinį pašaukimą ir džiaugsmą švęsti Kalėdas – su dominikonų vienuoliu kunigu Pijum Eglinu. Ved. Viktorija Urbonaitė

Kai visi šventiskai nusiteikę sėsim prie kalėdinių stalų, visai čia pat, netoliese bus vaikų, kurie tokių namų neturi, kurie patiria smurtą, nepriežiūrą, išgyvena seksualinį išnaudojimą, mato tai, kas niekaip nedera su jaukia šventine pasaka. Kaip atviras nervas tiesus, bet ir graudžiai giedras pokalbis apie tai, kas iš tiesų svarbu, apie gyvenimo trapumą ir troškimą bent vienam vaikui pakeisti gyvenimą į gera su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktore Ilma Skuodiene – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Visi skausmo vengiame kaip įmanydami. Tik vienas skausmas sulaužo, o kitas suteikia naują kryptį gyvenimui. Susirgęs erkiniu encefalitu, jis pergalvojo savo paties pasirinkimus. Iš pradžių tokia patirtis buvo baisi ir skaudi, vėliau už ją padėkojo. Atviras ir tiesus pokalbis su Geštalto terapijos praktiku Dainiumi Ušacku apie vidines gyvenimo avarijas, skausmo kainą, ramybės paieškas ir pasirinkimą gyventi – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Nors jo pareigos skamba kaip iš filmo apie Džeimsą Bondą, tačiau jis sako, kad romantikos darbe nesivaiko, nes sporte išmokta disciplina skatina rinktis šeimą ir poilsį, o ne vakarėlius ir keliones. Apie įspūdingus koncertus, kvapą gniaužiančias patirtis sukviečiant ryškiausias scenos žvaigždes ir garsiausius orkestrus su klasikinės muzikos agentu Martynu Kėvišu – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė

Moderni medicina kartais pribloškia ne tik savo galimybėmis, bet ir iš pašaukimo dirbančiais medikais, kasdien gelbstinčiais gyvybes. Šiltas ir jautrus pokalbis su gydytoju, kuris nuotoliu gali pašalinti trombus, minimaliai invazyviu būdu per kraujagysles pasiekti ne tik aneurizmas ar aortas, bet ir beveik viso kūno patologijas, apie neišsipildžiusią jo svajonę dirbti radijuje ir apie realius stebuklus, kuriuos liudija jo pacientai, – su intervencinės radiologijos gydytoju Andrejum Afanasjevu. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Kartais sureikšminame tamsų dangų, spaudžiantį batą ar erzinančius neatsakytus elektroninius laiškus. Tačiau yra tokių situacijų, kurios parodo, kaip daug kas yra paprasta ir nereikšminga. „Darbas mane išgelbėjo“, – sako vertėja Toma Gudelytė. Autistišką dukrą Italijoje auginanti Toma sako, kad vertimai, literatūra jai duoda galimybę atsikvėpti ne tik nuo autizmo temos, bet ir nuo ją pačią ištikusios diagnozės – ketvirtos stadijos vėžio. Apie didžiulį troškimą gyventi, kūrybos galias ir savo laikinumo suvokimą – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė.

Ji užsispyrusiai tiki, kad gerumas dauginasi, ir kad žmogui galima padėti tik tada, kai jis pats to nori. Ji kantriai ir ištikimai lanko nusikaltusius jaunuolius kalėjime, rūpinasi likimo išbandymus patiriančiais žmonėmis, yra įkūrusi namus tiems, kurie neturi kur gyventi. Jos pagalbos prašo žmonės, išėję į laisvę, iš benamių prieglaudų, patyrę traumas, priklausomybes, smurtą ar asmeninį bankrotą. Jos kasdienybėje – mažai romantikos, bet daug tikro, rupaus gyvenimo. Ji ne kartą matė ne tik žmonių tamsą, bet ir radikalų pokytį – veržimąsi gyventi švariai, šviesiai, prisiimant atsakomybę už savo gyvenimą. Nepagražintas, tiesus ir atviras pokalbis su organizacijos „Gerumo rankos“ vadove Alvija Dabregienė – laidoje. Ved. Viktorija Urbonaitė