Tendencingai

Paryžiuje gyvenanti mados filmų režisierė Rasa Juškevičiūtė pasakoja, kad kiekvienas naujas projektas ne tik stiprina pagarbą madai, bet ir parodo netikėtus industrijos užkulisius. Kurianti filmus mados namams „Balenciaga“, „Hermès“, „Chanel“, „Kenzo“ ir „Rabanne“, pašnekovė iš arti mato aukštosios mados kūrinių gimimą, teatrų užkulisiuose įrengtas siuvimo laboratorijas ir jaunosios kartos siuvėjus, pasiryžusius išsaugoti mirštantį amatą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ilgą laiką sporto atributika apsiribojo žaidėjų marškinėlių imitacijomis bei suvenyrais užkietėjusiems fanams. Vis tik pastaruoju metu sporto komandos pradeda veikti kaip mados prekių ženklai: nuolatinės mados kolaboracijos, riboto tiražo „dropai“ ir stilingi pop-upai patraukia netikėtai plačią auditoriją. Apie naują sportinio „mercho“ erą – pokalbis su Vilniaus FC „Žalgiris“ dalininku Eriku Mališausku ir Kauno BC „Žalgiris“ prekių ženklo atsinaujinimo bendraautoriumi Augustinu Paukšte. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiemet vyks jau penktasis mados festivalis „Young Fashion“, kurio metu didžiausias dėmesys skiriamas būtent jaunosios kartos dizaineriams. Renginio metu savo kolekcijas pristatys net devyni jaunieji mados kūrėjai, o festivalio organizatoriai Nerija Kanapkaitė ir Žygimantas Juška tikisi, kad per penkerius metus nueitas kelias paliks įspaudą lietuviškoje mados istorijoje bei reikšmingai prisidės prie dizainerių žinomumo bei sėkmės lietuviškoje rinkoje. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vasarą Vilniuje pabaigė du Jessicos Shy koncertai Vingio parke, patraukę apie 100 tūkstančių žiūrovų. Dviejų valandų trukmės koncerte dainininkė pakeitė ne vieną lietuvių dizainerių sukurtą kostiumą, o persirengimui kartais teturėjo dvi minutes. Nors ant scenos Jessica spindėjo, užkulisiuose virė veiksmas: keletą drabužių teko persiūti, užtrauktukus keisti kabliukais, o sceninius batus net platinti. Apie beveik metus trukusį pasiruošimo procesą bei ryškiausius įvaizdžius pasakoja Jessica Shy ir jos stilistė Viltė Kinderevičiūtė. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tarp Niujorko, Vilniaus ir Meksiko gyvenanti juvelyrė Aušra Bankauskaitė, kurianti „AKA Jewelry“, apie savo kūrybą pasakoja tarsi apibūdintų inžinerines sistemas: jos papuošaluose minimalizmas tampa konstrukcija, o metalas pasiduoda net keisčiausiems sumanymams. Kūrusi dizaineriui Rickui Owensui ir savo papuošalus pamačiusi seriale „Emily in Paris“, juvelyrė pabrėžia, kad net ir lauktai sėkmei reikia kruopščiai pasiruošti, nes stebina tiek užsakymų apimtys, tiek ir geografija. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors vasaros sezonas mados industrijoje įprastai būna gan lėtas ir ramus, 2026-ųjų vasara nustebino ne viena netikėta naujiena. Paskelbta apie retrospektyvinę Johno Galliano parodą Niujorke, įsigaliojo Europos Sąjungos draudimas naikinti neparduotus drabužius, išpopuliarėjo futbolo marškinėliai, o į madą su europietišku gyvenimo būdu netikėtai grįžo vienas nesveikiausių įpročių - cigarečių rūkymas. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados pasaulyje dažnai ginčijamasi dėl dizaino autorystės, o patys dizaineriai yra sugalvoję begalę būdų apsaugoti savo kūrybą. Tiesa, kai etiketės nepadeda, gelbsti pirštų antspaudai, tik mažam ratui klientų skirti pristatymai ir net atsisakymas per greitai dalintis kolekcijų nuotraukomis. Vis tik padirbinių rinka milžiniška, o Z karta jau nelaiko jų moraliniu nusikaltimu: kai prabangos prekių kainos kyla greičiau nei infliacija, gal pigesnė įdomaus dizaino versija turi teisę egzistuoti? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vos per kelis dešimtmečius dėvėtas daiktas daugeliui tapo pirmu pasirinkimu. Ne dėl finansinių sumetimų, o todėl, kad jį įsigyti paprasta bei tvaru. Vis tik toks mąstymas gali būti pavojingas. Ar nusipirkti penkis drabužius iš „Vinted“ tikrai atsakinga, jei perkame dėl pramogos? Kai savo spintą pradedame matyti kaip perku-parduodu katalogą, dažnai nesuvokiame, kad prisidedame prie drabužių gausos problemos ir skatiname žaliai nudažytą vartotojiškumą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl uniformuotas kūnas atrodo patikimesnis, pavojingesnis ar patrauklesnis? Nuo madingo husaro švarkelio ir gydytojo chalato iki pornografijos tropų, gėjų kultūros ir podiumo – uniforma ne tik aprengia, bet ir sukuria vaidmenį, autoritetą bei geismo objektą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl dar prieš šimtą metų žmogus be galvos apdangalo gatvėje atrodė keistai, o šiandien kepurė dažniau parodo ne socialinę klasę, bet politines pažiūras? Fedora savo kelią pradėjo kaip su moterų emancipacija siejama skrybėlė, beretė tapo menininkų ir revoliucionierių ženklu, o prezidentas Kenedis iki šiol siejamas su skrybėlių industrijos nuosmukiu. Nuo karūnos, žymėjusios valdžią, iki raudonos MAGA kepurės, tapusios politinio judėjimo simboliu. Ką galvos apdangalai pasako apie visuomenę, kurioje gyvename? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbėti apie rankinių istoriją - tai suprasti, kodėl ir kaip keliaujame, skirstome daiktus į vyriškus ir moteriškus ar net kažko trokštame. Juk dėl galimybės nusipirkti „Hermès“ krepšį žmonės metus laukia eilėse, o klastočių gamintojai sukuria kopijas, kurias sunku atskirti net ekspertams. Be prabangios rankinės savęs šiandien neįsivaizduoja ir NBA bei futbolo žvaigždės, o kartais net paprastas drobinis muziejaus krepšys gatvėje tampa statuso simboliu. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumas dažnai pristatomas kaip laikui nepavaldus drabužis, tačiau jo istorija pasakoja visai ką kita. Per daugiau nei tris šimtmečius jis buvo aristokratų prabangos ženklas, pramonės revoliucijos produktas, korporacijų uniforma, moterų emancipacijos simbolis ir Silicio slėnio maišto objektas. Kaip keitėsi kostiumo reikšmė ir kodėl apie jį iki šiol kalbame kaip apie vieną politiškiausių drabužių mados istorijoje? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Net jeigu glaudės ir bikiniai yra smulkiausi mūsų spintų drabužiai, jie neišvengiamai kelia daugiausiai diskusijų, klausimų ir net teisinių ginčų. Kol vienos moterys kovoja dėl teisės degintis be liemenėlės, kitos turi teismuose įrodinėti, kad burkinis paplūdimyje pavojaus niekam nekelia. Tad ką iš tiesų mums sako maudymosi aprangos istorija? Ir kas turi teisę spręsti, kiek nuogo kūno gali būti viešame paplūdimyje? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sportinių batelių istorijoje paradoksų netrūksta. Nors juos avi visi, sportbačių kultūra daugiausia orientuota į vyrus ir nepaiso moteriškos pėdos anatomijos. Taip pat daugelis madingų sportbačių estetiką iškelia virš funkcijos, nors madingiausiais dizaino elementais tampa būtent funkcinės detalės. Galiausiai, gyvename įdomiais laikais, kai daugelis bėgimui ar žygiams skirtų įmantrių batelių geriausiu atveju mato miesto gatves ar biuro kiliminę dangą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors apie apatinius drabužius mandagiau yra nekalbėti, jų istorija kupina įdomių vingių. Dar Senovės Egipto faraonai buvo laidojami su šimtais porų apatinių pomirtiniam gyvenimui, renesanso apatinių madas diktavo kurtizanės, o garsusis feminisčių liemenėlių deginimas iš tiesų yra žiniasklaidos sukurtas mitas. Šiandien žengiame į dar įdomesnį etapą, kai apatiniai reiškia ne tik patrauklumą, bet ir technologinius sprendimus – bet vis tiek formuoja kūno estetikos suvokimą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Iš pirmo žvilgsnio balti marškiniai atrodo kaip neutralus ir kasdienybėje beveik nepastebimas drabužis. Tačiau jų istorijoje atsispindi šimtmečius kitusios idėjos apie kūno higieną, statusą, darbo pobūdį, lytį ir galią. Nuo senovės pasaulio iki šiuolaikinių biurų, nuo aristokratijos iki minimalizmo – balti marškiniai išliko vienu svarbiausių Vakarų aprangos kultūros elementų. Šis vasaros ciklo epizodas – tai nuoseklus žvilgsnis į marškinių istoriją nuo senovės Egipto iki šių dienų mados ir Holivudo. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kas galėtų pagalvoti, kad tarpukariu Lietuvoje ne tik populiarėjo iš Vakarų atkeliavusios mados tendencijos, bet ir... moralinė mados kritika? Dvasininkai, akademikai, medikai ir visuomenės veikėjai sausakimšoje Kauno universiteto salėje surengė viešą mados teismą, kuriame aršiai diskutuota dėl naujo, gerokai laisvesnio miesto moterų įvaizdžio. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbant apie aprangos istoriją, sudėtinga rasti kitą drabužį, kurio kultūrinė, ekonominė ir simbolinė reikšmė būtų prilygstama džinsams. Mada paprastai remiasi nuolatiniu pokyčiu, tačiau džinsai yra išskirtinis atvejis. Per pusantro šimtmečio jų konstrukcija iš esmės nepasikeitė, nors keitėsi visuomenės, ekonomikos modeliai ir net pačios mados samprata. Tai leidžia į džinsus žvelgti ne tik kaip į aprangos elementą, bet ir kaip į vieną svarbiausių moderniosios materialinės kultūros artefaktų. Ši laida - tai žvilgsnis į turtingą džinsų dizaino ir kultūrinio simbolizmo istoriją. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kiek ironiška, kad nuolat pasakojant apie mados istoriją bei dizainerius retai kada tenka prisiliesti prie pačios dizaino sąvokos, jos reikšmės ir net santykio tarp pramonės poreikių ir socialinės misijos. Tad kas išvis yra dizainas ir kada jį galime laikyti geru? Kodėl dizainą dažnai vertiname tik pagal estetines savybes ir pamirštame, kad į dizaino formulę reikėtų įrašyti ir empatiją? Apie tai – pokalbis su dizainere, Lietuvos dizaino asociacijos valdybos nare, specialiąja Alice Rawsthorn knygos „Dizainas kaip požiūris“ lietuviško leidimo redaktore Aurelija Slapšyte. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sulaukus kaip niekada daug jūsų klausimų, teko parengti net du „Tendencingai“ epizodus, skirtus įdomiausioms mados dilemoms. Paskutinis šio pavasario epizodas skirtas klausimams, susijusiems su mados dizainu chaotiškais geopolitikai laikais, mados namų bei nuomonės formuotojų įtakos žaidimais, mados žurnalų ateitimi bei kūrybinėmis krizėmis. Beje, laidą baigia itin įdomus pamąstymas: jei po 500 metų archeologai rastų tik mūsų drabužius, kokią klaidingą išvadą apie mus jie padarytų? Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Ketvirtojo „Tendencingai“ sezono pabaiga skiriama įdomiausiems auditorijos klausimams. O jų šiemet kaip niekada daug: nuo dvejonių, ar chaotiškais laikais verta rinktis kamufliažo raštą, iki klausimo apie tai, kiek atviri bei liberalūs naujienoms turėtų būti mados kritikai. Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Nors į filmą „Ir Velnias dėvi Prada 2“ būtų galima žiūrėti tiesiog per patogią estetikos prizmę, filmo scenarijus atskleidžia gerokai daugiau: tai ir mados autoritetų saulėlydis, ir korporacijų aukso amžius, ir, deja, vis dažnesnės kalbos apie ultra–greitosios mados įsigalėjimą. Tad kodėl po pirmosios dalies svajojome apie darbą mados pasaulyje, o antroji dalis šią svajonę brutaliai sužlugdo? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Būtų sunku prisiminti kitą Metropoliteno muziejaus Kostiumo instituto parodą bei pobūvį, kuriuos gaubtų tiek daug skandalų. Visų pirma, paroda „Costume Art“ iškėlė kritikus suskaldžiusį klausimą „ar mada yra menas?“ Paskui parodos mecenatais paskirti abejotinos reputacijos milijardieniai Jeffas ir Lauren Sanchez Bezosai. Galiausiai ant raudonojo kilimo pasirodžiusios įžymybės nevengė nei provokacijų, nei, deja, pernelyg konservatyvių įvaizdžių, ne visai tinkamų svarbiausiai metų mados nakčiai. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Paroda „Séance de Travail" Vienos muziejuje MAK yra pirmas sistemingas Helmuto Lango mados namų archyvo pristatymas visuomenei. Parodos pavadinimas, reiškiantis „darbo sesiją“, tiesiogiai atspindi Lango požiūrį į kūrybą ne kaip į baigtinį prabangos produktą, o kaip į nuolatinį eksperimentavimo, tobulinimo ir atnaujinimo procesą. Parodoje Vienoje lankiausi ir aš, laidos vedėja Deimantė Bulbenkaitė, tad vietoje lėktuvo ir muziejaus bilietų siūlau savo garsinį pasakojimą apie parodą, Lango karjeros vingius bei mados namų ateitį. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kai galvojame apie madą, neišvengiamai susiduriame su tokiomis sąvokomis kaip saviraiška, socialinis statusas, priklausymas grupei, noras patikti, kūniškumas. Visa tai glaudžiai susiję ir su mūsų psichologija. Pasak klinikinės psichologijos magistantės ir tekstų autorės Beatos Tiškevič, drabužis mus gali paveikti išties įvariai bei kartais atspindėti ne tik tai, ko mes norime, bet ir tai, ko bijome. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Braziliška mada yra gerokai daugiau nei tik bikinis ar futbolo marškinėliai – guminės šlepetės čia tampa darbo klasės simboliu, kurias ant „Vogue“ viršelio avi pats Bad Bunny, gatvėse gausu tradicinių afro-braziliškų drabužių, o Rio de Žaneiro karnavalo metu kostiumai pasakoja spalvingą bei turtingą šalies istoriją. Ką jau kalbėti apie brazilų supermodelius, bet kurių neįsivaizduojame šių dienų mados industrijos. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Protestai turi ne tik plakatus, šūkius ar eisenas – neatsiejamas protestų kultūros elementas yra ir vienijantis drabužis. Nuo rožinių „Pussyhat“ kepurių, po Donaldo Trumpo inauguracijos užplūdusių Vašingtono gatves, iki sufražisčių dėvėtos baltos spalvos ar palestinietiškų kufijų, protesto drabužiai bei aksesuarai tampa svarbiais kultūriniais ir politiniais instrumentais, kurie supina estetiką, ideologiją ir visuomeninį veiksmą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Šių metų Venecijos meno bienalėje Latvija pristatys paviljoną, dedikuotą dešimtojo dešimtmečio Baltijos šalių fenomenui – Brunio Birmano organizuotoms „Nesutramdytos mados asamblėjoms“. Vienas paviljono kuratorių Adomas Narkevičius pasakoja, kad 90-ieji tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje buvo laisvos, avangardinės mados aukso amžius, o į čia organizuotus mados šou atskrisdavo net tokios mados legendos kaip Paco Rabanne ar Zandra Rhodes. Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Ne per seniausiai pasibaigęs mados savaičių maratonas išties neblogai supurtė mados industriją. Kritikai niekaip nesutarė kaip vertinti dizainerio Demnos provokacijas ant „Gucci“ podiumo, redaktoriai apgulė „Chanel“ parduotuves, o „Prada“ Milane netikėtai aplankė pats Markas Zuckerbergas. Lyg viso to būtų per mažai, paskalbta ir apie mados legendos Johno Galliano projektą su „Zara“, kuris nuvylė tūkstančius dizainerio gerbėjų.

Ne paslaptis, kad kiekvienas mados kūrėjas svajoja savo kolekciją pristatyti mados sostinėje Paryžiuje. Kęstas Rimdžius šią svajonę išpildė ir Paryžiaus mados savaitės metu parodė antrąją savo autorinę kolekciją. Su dizaineriu susitikome tiek Vilniuje, kai vėlų vakarą jis dėliojo paskutinius štrichus, tiek ir Paryžiuje, kai užkulisių jaudulys pasiekė aukščiausią tašką. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Per amžinos krizės nuojautą – į funkcinį mados dizainą. Jaunosios kartos mados kūrėjas Artūras Astrauskas dar prieš keletą metų savo diplominę kolekciją pavadino „Casual Doomsday“, o šiemet pristatė prekių ženklą „Percrisis“. Šio esmė – kasdieniai garderobo pagrindai, į kuriuos verta įsižiūrėti įdėmiau, mat dizaineris renkasi sudėtingas, įdomias konstrukcijas, o kasdienį drabužį mato kaip erdvę, kur gali skleistis dizaino eksperimentai. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Juvelyro amatas reiškia darbą su dešimtosiomis milimetro dalimis, nepaklusniais metalais ir tokiais akmenimis, kurių kainos verčia kilstelėti antakį. Jaunosios kartos juvelyras Danielius Volkovskis pasakoja ne tik apie vaikystę mamos darbe (juvelyrikos parduotuvėje!) ar šimtus valandų treniruojant dėmesingumą detalėms, bet ir pasakoja apie natūralius bei dirbtinius deimantus, madingos juvelyrikos bumą ir net raudonajam kilimui skirtus papuošalus. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ši nauja „Tendencingai“ rubrika – tai žvilgsnis į konkrečius metus per mados istorijos prizmę. Pirmasis epizodas kviečia nerti į 1993-iuosius: metus, kai Miuccia Prada pasauliui pristatė „Miu Miu“, Marcas Jacobsas neteko darbo ir tais pačiais metais tapo geriausiu JAV dizaineriu, o Kate Moss veidas tapo viso dešimtmečio simboliu. Sykiu šie metai žymėjo ir įdomų subkultūrų persipynimą, tad populiarumo piką pasiekė grandžas ir į popkultūrą įsiveržė drag karalienė RuPaul Charles. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tikrai ne paslaptis, kad mados namai „Maison Alaïa“ yra vieni gerbiamiausių industrijoje. Jų įkūrėjas tunisietis Azzedine Alaïa ne tik nesilaikė mados sistemos taisyklių, bet ir savo meistryste apibrėžė, ką turi sugebėti talentingas mados kūrėjas. Kai 2017 m. Azzedine mirė, jo vietą penkeriems metams užėmė talentingasis belgas Pieter Mulier. Modernus ir „Maison Alaïa“ paveldą naujai kartai prikėlęs požiūris ne tik nulėmė sėkmingas kolekcijas, bet ir komercinę sėkmę. Tiesa, dabar „Maison Alaïa“ ir vėl liko be kūrybos vadovo, tad kas pratęs šių mados namų istoriją? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką tik pasibaigusi Paryžiaus aukštosios mados savaitė tikrai buvo istorinė: ant haute couture podiumų savo pirmąsias kolekcijas pristatė tiek „Chanel“, tiek „Dior“ mados namų kūrybos vadovai, o įprasta aukštosios mados kaip meno formos paradigma sulūžo. Kolekcijos įgavo netikėto lengvumo, drabužius pristatė vyresnio amžiaus modeliai, o į aukštąją madą pradėta žiūrėti ne kaip į istorinį reliktą, o kaip į ateities mados idėjų laboratoriją. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Joks kitas dizaineris nemokėjo tai gyventi kaip Valentino,“ – sakė laikraščio „WWD“ redaktorius Johnas Fairchildas. Išties – pakutiniuoju Romos mados imperatoriumi vadintas dizaineris ne tik rengė XX a. antrosios pusės elitą, bet ir ir pats buvo jo dalimi. Jis pietaudavo su Jackie Kennedy Onassis bei leido laiką su Italijos aristokratija, mat irgi turėjo jachtą bei net keletą pilių. Prisiminti ilgą ir įdomią Valentino karjerą – tai kalbėti apie prabangą, kuri šiais laikais tiesiog nebeįmanoma, ir grožį be jokių kompromisų. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prasidėjus apdovanojimų sezonui verta atsigręžti ne tik į geriausius metų kūrinius, bet ir į raudonojo kilimo mados istoriją. O ši, pasirodo, prasideda dar Senovės Graikijoje, prasmę įgauna geležinkelių industrijoje ir Holivudą pasiekia jau XX a. antroje pusėje. Šiandien raudonojo kilimo mada - tai ne tik estetika, bet ir politiniai pareiškimai, skandalai bei ištisa komercinė industrija, įžymybių kūnus paverčianti reklamos stendais. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tekstilės menininkė ir dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė – kūrėja, kurios praktikoje rūbas seniai peržengia dėvimosios mados ribas ir virsta konceptualiu objektu, talpinančiu atmintį ir būties klausimus. Jos kūryboje susitinka tekstilė, menas, etnokultūriniai kodai ir teatras – nuo instaliacijų, rodytų „Art Vilnius“, iki dėvimųjų kolekcijų pristaytu ant „Mados infekcijos“ podiumo. „Rūbas virsta meno objektu, kalbančiu apie svarbius dalykus. Rūbas, kaip simbolis, metafora, kalbanti apie žmogų“, – sako menininkė ir pabrėžia, kad gilintis į drabužio esmę – itin įdomi bei jausminga veikla. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kuo mados industrija gyvens 2026-aisiais? „The Business of Fashion“ analitikai ir „McKinsey“ konsultantai parengė išsamią analizę „The State of Fashion 2026“, kurioje nurodomi 10 esminių vektorių, kuriais judės visas globalus mados verslas. Kas mūsų laukia? Dėmesys sveikatingumui, augantys juvelyrikos pardavimai, dirbtinio intelekto rizikos ir prabangos industrija, kuri šiuo metu yra netekusi vartotojų pasitikėjimo. Laidos pabaigoje – ir keli pastebėjimai apie lietuvišką mados verslą bei kaip išnaudoti naujausias galimybes. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos mados dizainerės Patricijos Regesaitės kūrybinis kelias driekiasi per labai skirtingas mados sistemos teritorijas – nuo paaugliškų autorinių kolekcijų ar laimėjimų mados konkursuose iki patirčių aukštosios mados ateljė pas Iris van Herpen ir Robertą Wuną. Tiesa, 2024-ųjų pabaigoje Patricija grįžo į Lietuvą iš pristatė ir moteriškos mados projektą „Preges Studios“. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Laidoje „Tendencingai“ – antroji metų apžvalgos dalis, skirta 2025-iesiems mados pasaulyje. Kas įdomaus įvyko? Anna Wintour paliko žurnalo „Vogue“ vyriausiosios redaktorės postą, bet ne savo kabinetą, dizaineris Demna baigė deišmtmetį trukusią karjerą „Balenciaga“ mados namuose, o popiežius Leonas XIV-asis netikėtai buvo pripažintas viena geriausiai besirengiančių pasaulio asmenybių. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šie metai mados industrijoje tikrai nepagailėjo siurprizų, atradimų bei netekčių. Rugsėjį įvykęs mados savaičių maratonas nustatė naujas kūrybos kryptis daugeliui svarbiausių europietiškos mados namų. Populiarumo piką pasiekė menininko iš Hong Kongo sukurtas žaislas „Labubu“, tapęs madingiausiu prabangos aksesuaru. Atsisveikinome su legendiniu dizaineriu Giorgio Armani bei sugrąžinome idėją, kad išmanyti mados istoriją ar net kaupti istorinį archyvą yra gerokai smagiau nei pasiduoti hiper-greitai šių dienų madai. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką 2025-aisiais reiškia prabanga? Žvelgiant iš vienos pusės, prabangos industrija dar niekada nebuvo tokia nutolusi nuo mados vartotojo: nuolat augančios kainos ir, paradoksalu, prastėjanti kokybė lemia užsitęsusią prabangos prekių ženklų krizę ir besitraukiančius pardavimus. Kita vertus, vis daugiau žmonių domisi mados istorija, o aukcionuose parduodama legendinių dizainerių kūryba įvertinama milijonais eurų. Ši laida - tai kvietimas prabangos ir mados santykį pergalvoti iš naujo ir atpažinti jį net kasdienybės kontekste. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką tik Istorijų namuose Vilniuje atidaryta paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos“ pasakoja apie Lietuvos pastangas būti matomai pasaulyje geopolitinių iššūkių kontekste, pasitelkiant kultūrinę diplomatiją ir savęs pristatymą per meną, tradicijas bei simbolius. Pirmasis lietuvių prisistatymas Pasaulinėje 1900 m. parodoje Paryžiuje buvo daugiau nei kultūrinis įvykis. Tai buvo drąsi politinė deklaracija, kurioje nemažą vaidmenį atliko ir tekstilė, tautinio kostiumo elementai ir net tarpukario Lietuvos mados ikonos portretas! Apie tai – pokalbis su viena parodos kuratorių dr. Migle Lebednykaite. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kaunas, devintasis dešimtmetis. Pilką sovietinę kasdienybę skrodžia elektroninės muzikos garsai ir įspūdingi breiko judesiai. Jų autorius - legendinis šokėjas ir choreografas Algirdas Stravinskas. Būtent apie šį laikmečio paradoksą bei išskirtinę aistrą šokiui menininkė Gerda Paliušytė sukūrė filmą „Laivas“, o filme rodoma dokumentinė medžiaga pateikia ne vieną siurprizą - tarkime, breiką šokančią dar paauglę aktorę Eglę Mikulionytę. Pokalbis su Egle ir Gerda - apie laikmečio nuotaikas ir kostiumus, kurių esminė medžiaga buvo... fantazija. Ved. Deimantė Bulbenkaitė