Žaidžiam žmogų

Gulėjo užkastas žemėmis. Baigė karo akademiją. Bijojo tėvui pasakyti, kad keičia kelią. Jaunimo mentorystės programų kūrėjas, atsargos karininkas Edvinas Rupšys nebe pirmą kartą šoka į nežinomybę. Šįkart – baigdamas savo, kaip „Vyrų kalvės“ vadovo, etapą. Kas Edviną veda į priekį? Kodėl jam teko pažinti savo šešėlį? Beje, tai pirma laida, kurią įrašėme tamsoje. Panašu, kad Edvinas tikrai moka įnešti pokyčių. Ved. Tautė Šumskė

Koks jūsų santykis su „nesąmone“? Niekniekis, gėda, ignoruoti? Kiek kasdienoje sau leidžiate pakvailioti? Jei sakysim, kad žmogus turi sąmonę ir pasąmonę, gal galim truputį turėti ir nesąmonės? Turinio kūrėja Jogilė Ramoškaitė man ir įkūnija žmogų, kuris su dideliu atsidavimu kuria išgalvotas istorijas arba kasdienybės įvykius pakylėja iki spalvingo, komiško, kartais absurdiško pasakojimo. Kuriuose, jei nori, gali rasti mažyčių išminties ir įžvalgos inkliuzų ir puikaus įsiklausymo į žmogų. Kurios istorijos detalės tikros? Kartais tenka spėlioti, ir protas lieka palaimingai smalsus. Kokia yra žodingoji ir vaizduotės pilnoji Jogilė? Gal įsikvėpsite ir jūs vienai kitai nesąmonei? Ved. Tautė Šumskė

„Anksčiau turėjau daug agresijos suaugusiųjų pasauliui, dabar jaučiuosi švelnesnė ir jau kaip pagrindinė savo gyvenimo veikėja“, – septynerių metų atkarpą apžvelgia šokėja Valerija Gneuševa. Ji – spalvingą kelią einanti kūrėja, nuo pramoginių šokių vaikystėje, šiuolaikinio šokio studijų užsienyje, egzotinių šokių ant stulpo pamokų, pasirodymų televizijoje, arenose iki dabar – vizijos parodyti Lietuvai pasaulinio lygio varjetė teatro. Kodėl įdomu pažinti save su kauke? Ved. Tautė Šumskė

„Vaiko tikslas tikrai nėra tapti geru savo mamai“, – akcentuoja egzistencinės krypties psichologė-psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė. Kalbamės daugiausia apie mamos ir dukros ryšį ir keletą galimų nebrandžių jo modelių – pavyzdžiui, mama daugiau nei moteris ar moteris daugiau nei mama. Kaip tokie kraštutinumai gali reikštis ir veikti dukras? Palietėme ir tėčių vaidmenį tokiais atvejais, šiek tiek – mamos ir sūnaus ryšį. Aptarėme „vilties pykčio“ sąvoką, brandžią mamos meilę ir kaip galima gyti nepatyrus sveiko santykio su mama. Ved. Tautė Šumskė

Kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena paklausiausių terapijos rūšių mūsų dienomis. Tiesa, ji kinta, ir šiandien galima rinktis net iš kelių atšakų. Viena jų ¬– schemų terapija. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas pristato, kam ji tinka, kuo skiriasi nuo klasikinio KET‘o, kaip gali atrodyti schemų terapijos sesija, kas yra ribota pertėvystė. Aptariame terapino santykio trūkius, empatiškos konfrontacijos svarbą, įsitikinimo „aš esu nemylimas“ galimą raišką. Ved. Tautė Šumskė

„Pastebėjau: kas domisi chemija, domisi ir pasaulio sutvėrimu“, – dalijasi chemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius, vienintelis Lietuvoje mokslų daktaras, disertaciją skyręs chemijos didaktikai. Taigi jis giliai pažįsta ne tik chemiją, bet ir tai, kaip ir kokie žmonės ją perpranta. Ko chemija gali pamokyti apie gyvenimą? Kodėl mokantis taip svarbu nebijoti klysti? Apie mokymąsi, kvailumą, chemijos esmę ir paties Romano lėtą romaną su šiuo mokslu. Ved. Tautė Šumskė

Kadaise termino „depresija“ nebuvo. Būdavo minima melancholija. Ir dažnai, jai užklupus, žmonės leisdavosi į kelią. Arba dėl kitų priežasčių – dvasinių ir ne tik. Vienas įdomus mūsų istorijos veikėjas buvo toks Radvila Našlaitėlis. Jis parašė pirmąjį tarptautinį LDK bestselerį apie savo dvejų metų piligriminę kelionę! Kas ten tokio visiems įdomaus buvo? Ką apie žmogų galime sužinoti skaitydami 400 metų senumo tekstus? Su senosios raštijos tyrėja dr. Eleonora Terleckiene ieškome atsakymų. Kokių jausmų rasime senojoje literatūroje? Kuo piligrimystė skiriasi nuo paprastos kelionės? Ved. Tautė Šumskė

Kaip išsaugoti save ir jautrumą, kai daug metų kovoji už pokytį įtampos kupinose srityse? Pokalbyje su Aurelija Auškalnyte – psichologe, lygių galimybių ir emocinės sveikatos temų aktyviste – apie tai, kaip neperdegti nuo kovos ir kodėl kalbėjimas apie moterų teises visada yra daug didesnis pokalbis. Aurelijai pavyksta išsaugoti lengvumą ir toliau siekti tvarių permainų. Apie kasdienes patirtis: kūną, visuomenės lūkesčius, buitinius sprendimus. Vyriškumo ir moteriškumo kategorijas. Antakius kaip revoliuciją. Ir Gimbutienės tiltą. Ved. Tautė Šumskė

Emilija apie muziką rašo ne tik nusmailinta plunksna, bet ir su bagažu semiotikos žinių. Popreiškinių advokatė augo intelektualiuose namuose, taip susiformavo unikalus balsas, kurį Emilija Visockaitė pasitelkia kurti neprėską ir nepėsčią žurnalistiką apie Lietuvos atlikėjus – savo tinklaraštyje „Ausis“ ir kituose kanaluose. Kur ji mato popso grožį? Ką patyrė Kanye Westo koncerte? Iš kur Emilija turi drąsos atvirai mėgti SEL‘ą, o po jo pasirodymo ramia širdimi eiti į ba. koncertą? Ko ši autorė pasigenda muzikos kritikoje Lietuvoje? Sužaidėme ir specialiai Emilijai skirtą žaidimą „Patiktukai“. Ved. Tautė Šumskė

Daug kas Gailę žino kaip aktorę. Kiti – kaip turinio kūrėją, renginių vedėją. Bet neseniai ji atrado dar vieną kūrybos kryptį – rašymą. Baigusi TV ir kino scenarijaus rašymo magistro studijas Madride, Gailė parašė filmo scenarijų ir teatro pjesę, pagal kurią jau pastatytas spektaklis Ispanijos sostinėje. Kokias istorijas ji nori pasakoti savo kūriniais? Gailė augo Venesueloje ir po birželio žemės drebėjimų daug dalijasi apie tragiškas šalies aplinkybes autoritarinio režimo akivaizdoje. Kokių Venesuelos spalvų ir patirčių mes nesuprantame? Ved. Tautė Šumskė

„Jaučiuosi kaip psichoanalizės kontrabandininkė“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Greta Kaluževičiūtė. Vienas iš jos dėstomų dalykų – kūrybiškumo psichologija. Greta taip pat yra asocijuota dėstytoja Derbio universitete, garbės dėstytoja Esekso universitete ir viena iš psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos lektorių Lietuvoje. Pokalbyje susipynė psichoterapijos subjektyvumo, psichoanalizės aktualumo, atvejo analizės, žaismės terapijoje ir kūrybiškumo temos. „Kūrybiškumo priešingybė yra prisitaikymas“, – priminė svarbią Donaldo Winnicotto mintį pašnekovė. Ved. Tautė Šumskė

Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų sunkiau tapatintis su savo rusiškomis šaknimis“, – sako menininkė, kuri jau virš dešimtmečio gyvena senąja lietuvių tautosaka, mitologija, folkloru. Kaip taip nutiko? Kaip autoriniai ritualai padėjo gyti nuo depresijos? Kuo ūksmė skiriasi nuo pavėsio? Ved. Tautė Šumskė

Prieš trejus metus Alius Avčininkas pasiekė ribą. Po dešimtmečio Užupio gimnazijoje jis uždarė klasės duris, išėjo iš darbo ir metams sustabdė įprastą ritmą. Keliavo, miegojo, ieškojo. Ne naujos profesijos, o naujo santykio su savimi. Alius – Meilės Lukšienės premijos laureatas, vadovėlių autorius, mokytojas ekspertas. Šiandien jis vėl mokykloje. Ką davė metai atsitraukimo? Kokių spalvų mokytojas rado toli nuo skambučių? Ir kokį naują principą atsinešė, kad galėtų toliau dirbti mylimą darbą? Ved. Tautė Šumskė

Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno psichoterapijos praktikė, ilgai dirbusi dula. Ved. Tautė Šumskė

Leliukas? Apdegęs kūnas? Vaikas prieš pat operaciją? Niekada nežinai, ką rasi už uždarytų palatos durų, pasakoja Justė Liaugaudė – šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė bei organizacijos „Raudonos nosys“ meno plėtros vadovė. Klounai ligoninėse prieš 15 metų Lietuvoje buvo naujiena, šiandien jau įprasčiau. Justė dalinasi vaizdingomis istorijomis iš klounų patirčių palatose. Ved. Tautė Šumskė

Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias žmogiškosios egzistencijos būsenas. Apie vidinius sodus, sėklas ir sodininkus – su keramikos menininke, tapytoja, dailės terapeute ir edukatore Monika Dombrauskyte. Ved. Tautė Šumskė

Su Auguste Dudutyte – lygių galimybių eksperte, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja jaunimo politikos klausimais – pakalbėjome apie darbo su jaunimu svarbą, augantį ideologinį atotrūkį tarp vaikinų ir merginų, šiek tiek apie vyrosferą ir metaforiškus lošimus gyvenime. Ved. Tautė Šumskė

„Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie poezijos ir psichoterapijos sąlyčius bei dažnai nepamatytą jaunų žmonių gelmę. Kaip keičiasi žmogaus santykis su savimi, kai jis prisileidžia savo pažeidžiamumą? Ved. Tautė Šumskė

„Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylantys jausmai gali pasakyti apie klientų vidinį pasaulį? Kaip šie procesai reiškiasi santykiuose už terapijos ribų? Kodėl kartais vienas žmogus gali pajusti kito jausmus už jį? Ved. Tautė Šumskė

„Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali norėtis „šlovinti šabakštynus“? Sodrus pokalbis apie žmogaus ir miesto žalumos bei betono santykių niuansus. Ved. Tautė Šumskė

„Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko šokio su aukštakulniais, bet dar labiau – drąsos. Ką žmogui duoda pastanga mokytis choreografijos, struktūros? Ved. Tautė Šumskė

„Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą pakerėjo tai, ką pamatė žymiame striptizo klube, ir jau 10 metų pati užsiima šia veikla. Ko žmonės iš tikro ieško striptizo klubuose? Kaip gali atrodyti santykiai su klientais ir kur čia feminizmas? (S) Ved. Tautė Šumskė.

Kiek skaitmeninėje erdvėje svarbus žmogiškumas ir kaip jį apibrėžtume būtent virtualybės kontekste? Kaip naviguoti soc. medijų chaose su savo žinute? Kokia pagrindinė emocinė grąža socialiniuose tinkluose? Pokalbis su Domantu Širvinsku – skaitmeninės rinkodaros ir socialinių tinklų komunikacijos specialistu, kuris pradėjo užsiimti šia veikla prieš 16 metų, kai daugelis dar nė žalio supratimo neturėjome, kuo tai virs. Ved. Tautė Šumskė

„Mane vėl paėmė juokas,“ – taip galima nusakyti šio epizodo pašnekovės, Vilniaus paveikslų galerijos gidės ir interneto veikėjos Dalios Elenos Kaladinskienės laikyseną. Nors rimtų temų ji nevengia – studijavo filologiją, semiotiką, filosofiją, teologiją, egzistencinę psichoterapiją ir sukasi tarp ryškių kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių. Pavyzdžiui, yra viena iš filosofo Algio Mickūno redaktorių ir vertėjų. Kaip sako, „verčiau Mickūną į Mickūną“. Žaisdamas mylėk – tokia viena jos mantrų. Ved. Tautė Šumskė

„Jie išsitraukdavo iš maišiukų perukus, stringus ir norėdavo žaisti drauges. Neįsivaizdavau, kiek daug vyrų Lietuvoje slepia savo homoseksualumą,“ – ¬¬dalijasi Ofelija (vardas pakeistas). Moteris sako, kad nuo mažens jos seksualumas buvo smalsus ir negėdinamas. Vienu gyvenimo etapu Ofelija nutarė teikti intymias paslaugas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kas atveda žmones į šią sritį? Tiek teikti paslaugas, tiek gauti. Ką apie žmones ir gyvenimą suprato Ofelija, metus padirbėjusi seksualinio darbo srityje? (S) Ved. Tautė Šumskė

Emocija nėra problema, tik dažnai ja tampa emocijos padariniai. Pavojingiausi – savižala ar savižudybė. Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) dar kartais vadinamas disreguliacijos sutrikimu arba – dialektikos klaida. Taip jį vadino dr. Marsha Linehan, kuri ir pasiūlė šiam sutrikimui taikyti dialektinę elgesio terapiją. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig – patyręs šio metodo specialistas. Kalbamės apie dialektikos ypatumus ir svarbą. Toli gražu ne tik tiems, kam diagnozuota RAS. Kaip gimsta zebras ir kas yra jo priešybė? Ir koks budizmo vaidmuo šiame pasakojime? Ved. Tautė Šumskė.

Visą gyvenimą man teko apmąstyti save per kūną, dalijasi Giedrė Valavičiūtė, paskyros „Dydis nesvarbu“ kūrėja. Tai – viena pirmųjų paskyrų socialinėse medijose, prieš 10 metų pradėjusi nuosekliai komunikuoti kūno pozityvumo temomis. Kuo šiandien gyvena Giedrė? Pokalbis apie mergas, stilių, storumą, seksualumą, dideles lovas ir draugystes. Ved. Tautė Šumskė

Viktorija gyvena Izraelyje, 8 metus, ir turi ką papasakoti: nuo dramatiškų pirmųjų pažinčių, meilės istorijų, iki bėgimų į slėptuves su dar 40 žmonių. Ką apie skirtingų bendruomenių santykius fiksuoja Viktorijos akis? Kaip ji matė Jeruzalės turgų po spalio 7 d. tragedijos? „Jaučiu gilų liūdesį, kad negirdimi tie, kurie iš tikrųjų tą gyvenimą gyvena“, – sako Viktorija Einorė-Bechor, knygos „Devintas gyvenimas. Svetimšalės pokalbiai“ autorė. Kas ją atvedė ir išlaikė Izraelyje? Ved. Tautė Šumskė

Herojė filme turi išsirėkti nuo to, kiek spaudimo ir pasimetimo patiria. „Renovacija“ – debiutinis scenaristės ir režisierės Gabrielės Urbonaitės ilgo metro filmas. Jau pelniusi 6 tarptautinius įvertinimus, juosta jautriai pasakoja jaunos poros bandymą rasti savo vietą tarp aplinkos lūkesčių. Su režisiere kalbamės apie jos patirtis gyvenant ir mokantis kino tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Lietuvoje. Ved. Tautė Šumskė

Vaikas iki dvejų metų patiria save tik per kūno pojūčius, sako somatinio judesio terapeutė Aurelija Jurgo. Suaugus kūno pojūčiai dažnai prieštarauja proto sumanymams. Pavyzdžiui, suvilioja populiari idėja nerti į ledo kubilą, bet kažkas kūne stabdo. Kas? Kodėl? Kodėl kyla proto ir kūno konfliktai? O gal nenaudinga atskirti kūno ir proto? Ir kodėl emocines žaizdas patiriame kaip gylį, net mistiką? Ved. Tautė Šumskė

Kaip nereligingam žmogui oriai gyventi religingoje visuomenėje? Nors Europa sekuliarėja, religija Lietuvoje vis dar daro įtaką politiniams sprendimams ir viešajam gyvenimui. Tradicinėms religinėms apeigoms daugėja humanistinių alternatyvų, kurias vis labiau pripažįsta visuomenė, bet dar ne valstybė. Organizacija HIA Lietuvoje atstovauja humanistinėms vertybėms ir kuria nereliginius ritualus – nuo vardynų iki lydėtuvių. Jos įkūrėja ir vadovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė dalijasi, ko trūksta norint užtikrinti nereligingų žmonių poreikius, bei asmenine kelione link humanizmo. Ved. Tautė Šumskė

Ar esate girdėję apie skirtingas charakterio struktūras, pavyzdžiui, rigidiška, isteriška, psichopatinė, oralinė ir panašias? Ar žinote, kuri artima jūsų prigimčiai? Ir kas įdomiausia – kaip kiekviena jų reiškiasi kūne? Kineziterapeutė ir kūno psichoterapijos praktikė, Integratyvios terapijos centro įkūrėja Rasa Skrabutėnas dalijasi žiniomis ir pasakoja apie kiekvieną tipą – kuriuo raidos laiku jie susiformuoja, kodėl ir kaip kalba per kūną. Ved. Tautė Šumskė

Koks ryšys tarp teisės į lytinę sveikatą ir psichiatrijos? Koks mokslas yra psichiatrija? Gydytojas, mokslininkas, vaikų ir paauglių psichiatras bei tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisių gynėjas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Dainius Pūras epizode dalijasi įžvalgomis apie sistemines psichiatrijos lauko spragas, kurios dažnai neigiamai paveikia žmonių iš sudėtingų psichosocialinių kontekstų gyvenimus. Kodėl šiam gydytojui bendraujant su paaugliais norisi atsiprašyti? Sužaidėme ir Žaibo klausimus. Ved. Tautė Šumskė

Didysis klausimas – kaip pilniau gyventi? Kaip prie to priartėti gali padėti įvairios kūrybos pagrindu taikomos terapijos? Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė dalijasi patirtimi grįstu žvilgsniu apie meno terapijų poveikį žmogaus psichikai. Ved. Tautė Šumskė

„Ten balti kiškiai miestuose vaikšto kaip pas mus katės“, – apie kitokį pasaulį gyvenant Šiaurėje dalinasi pašvaisčių turų gidė Eglė Norvilytė. Kaip ji atsidūrė Švedijos mieste Kirunoje, kuris įsikūręs apie 200 km už poliarinio rato? Spalvingas pasakojimas apie gyvenimą pirštinių ir kepurių kasdienybėje. Ved. Tautė Šumskė

Kaip jūs mokėtės būti demokratinės visuomenės dalimi? Aha, turbūt, kad nelabai kas to dorai mokė. Ir atsiranda plyšys – moksleiviai porą metų prisiliečia prie pilietiškumo, tada kimba į baigiamuosius egzaminus ir iškeliauja į pasaulį, o ten – ir pirmieji rinkimai. Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė Gintė Marija Ivanauskienė tyrinėja, kaip ugdyti mokinių pilietiškumą dar mokykloje ir kaip tai daryti žaidybiškai. Aptariame ir kitus projektus, kur paaugliai gali pažaisti gyvenimą, pavyzdžiui, tapti maršalkomis „Minirūmuose“. Ved. Tautė Šumskė

Kas tai? Lyg gerai, bet ir labai blogai. Ugdymo mokslų daktarė ir lytiškumo ugdymo praktikė dr. Akvilė Giniota dalijasi, kaip paskutiniame ruože rašant disertaciją ją susirado depresija. Užtruko suvokti, nes gyvenimas lyg skilo į dvi teritorijas. Profesijoje ir viešumoje Akvilė reiškėsi gyvybingai ir ryškiai, užtat namuose skleidėsi kitas portretas. Kalbamės apie netipinį depresijos veidą, kol nukeliaujame prie metafizikos ir lyčių stereotipų. Ved. Tautė Šumskė

Vidinių posūkių Lino Juozulyno gyvenime netrūko. Kadaise dirbęs teisėjo padėjėju, vėliau vadovavęs skyriui poliklinikoje, šiandien jis žengia emocinės paramos keliu. Linas studijuoja klinikinę psichologiją, yra sertifikuotas Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos praktikas, „Vaikų linijos“ supervizorius. Kaip vingiavo kelias nuo įstatymų iki emocijų – ir kas šiuos etapus jungia? Pokalbis apie ramybę, kuri ateina išjungus protą. Ved. Tautė Šumskė

Sporto treneris Adomas Jasiukėnas save vadina teigiamo kūno vaizdo šalininku ir dalijasi mokslu paremta informacija, kuri glosto prieš plauką viskam, ką dažnai girdime apie sportavimą, o ypač – apie ryšį su kūnu sportuojant. Gal Naujieji – proga keisti savo santykį su judesiu iš autoritarinio į intuityvų, atjaučiantį, smalsų? Adomas smagiai dėsto, kodėl ilgojoje perspektyvoje tai atneša tikrų rezultatų. Ved. Tautė Šumskė

„Man patinka mintis, kad drobė nesibaigia“, – sako tapytoja Radvilė Juozapaitytė, kuri prisistato kaip Ara Radvilė. Jos tapybos centre – moters figūra. Nors dabar Radvilė sako, kad tai labiau didelės galingos belytės pirmapradės būtybės. Pokalbyje menininkė pristato savo sluoksnių principą, kurio moko ir kitus norinčius tapyti. Ved. Tautė Šumskė

Metų pabaigoje apkabiname seniai matytus. Laidoje pasisvečiavo buvusi jos vedėja – aktorė, improvizacijos ir vaidybos mokytoja, rašytoja Elžbieta Latėnaitė. Buvo džiaugsmas pakvailioti ir išgirsti apie pagrindinius improvizacijos principus. Pavyzdžiui, „Taip, ir“, toleranciją stereotipams ir klaidoms. Žinoma, ir suimprovizavome. Kuo improvizacija pasitarnauja gyvenime? Kodėl po improvizacijų sunkiomis temomis lengvėja? Ir kokia nauja sritis paviliojo Elžbietą? Ved. Tautė Šumskė

Kotryna Nausėdė savo kailiu perėjo valgymo sutrikimo labirintus ir atlaikė kitus gyvenimo smūgius. Šiandien ji – gyvensenos medicinos specialistė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, autobiografinio romano „Ačiū už nieką. Ačiū už viską“ autorė, kuri sako: „Knygoje apsinuoginu, kad normalizuočiau daugybę mūsų žmogiškų patirčių“. Pokalbyje daug dėmesio skyrėme Kotrynos patirčiai gydantis Valgymo sutrikimų centre ir kelionei iki pagalbos kitiems. Ved. Tautė Šumskė

„Mano siela yra avantiūristė“, – sako patirčių kūrėja Monika Malinauskaitė. Dar ji sako, kad būtina, tiesiog būtina, norėti išrasti dviratį iš naujo, ir tyrinėti savo vidinę gamtą. Ryški socialinėse medijose, Monika epizode dalijasi savo žvilgsniu į kūrybą. Pokalbis su daug juoko, sutapimų ir ryšio. Ir vienas tų, kuriuos 36 metus LRT dirbanti garso režisierė Rima palaimina: „Malonu klausyti“. Ved. Tautė Šumskė

Besilaukianti moteris visuomenėje ir kultūroje dažnai mitologizuojama ir gali patirti spaudimą, manipuliacijas turėti kūdikį, nepaisant aplinkybių. Kompozitorė ir atlikėja Jūra Elena Šedytė pristato meninį projektą „Potencialas“, kuriame nagrinėja moters reprodukcinių teisių padėtį Lietuvoje, remdamasi autobiografine patirtimi. Drauge su kūrinio dramaturge Egle Poškevičiūte pokalbyje jos dalinasi kelione link kūrinio. Performansas pristatomas lapkričio 29 d. psichikos sveikatos ir menų festivalyje „Ryšiai“. Ved. Tautė Šumskė

Svarbu pasakyti, kad laidos vedėjai Tautei kalbinti šįkart buvo ypač sunku. Smegenis jau pokalbio pradžioje apgaubė rūkas – ir tai būdinga daugeliui, kai kalba pasisuka apie pinigus. Net ir psichoterapijos kabinetuose žmonės vengia pinigų temos, laiko ją viena nepatogiausių. Psichologė, psichoterapeutė dr. Agnė Matulaitė į studiją atnešė didžiulį šios temos gylį – nuo santykio su praeities kartomis iki mūsų vidinio finansininko amžiaus. Klampus, tirštas ir labai reikalingas pokalbis. Ved. Tautė Šumskė