Žmogiškieji iššūkiai

Šiame epizode su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto prorektore ir lyderystės mokslininke Vita Akstinaite kalbėjome apie lyderystę. Šiuolaikinis verslo pasaulis keičiasi itin sparčiai, su juo kinta ir lyderystės samprata bei vadovavimo prioritetai. Štai ką pokalbyje išgirsi: 👉 Kokius pokyčius išgyvena organizaijos ir kas keičiasi kalbant apie lyderystę 👉 Kuo pasižymi nauja karta darbo rinkoje ir kokie jų lūkesčiai vadovams 👉 Ką atskleidžia moksliniai tyrimai apie žmonių-robotų komandas 👉 Ar robotas – įrankis ar kolega 👉 Ką mieliau renkasi žmogus: dirbti vienas ar dirbti su robotu 👉 Kaip darbas komandoje su robotu veikia žmogaus produktyvumą, streso lygį ir pasitenkimą darbu 👉 Koks žmogaus pasitikėjimo lygis robotais (technologijomis) 👉 Ką naujo sužinome apie žmogų stebėdami jį dirbant vienoje komandoje su robotu.

Darbuotojų veiklos aptarimai arba veiklos valdymas yra viena kertinių temų organizacijose. Su „UNLOCK Test“ bendrasteigėja, mokslininke Aiste Kratavičiūte-Ališauskiene kalbėjome apie tai: - Veiklos valdymas, darbuotojų veiklos aptarimai. Koks tai procesas - Darbuotojų veiklos aptarimų pasaulinės tendencijos - Aptarimo struktūra. Ką būtina aptarti - Kokį rezultatą siekiame gauti iš veiklos aptarimų su darbuotojais - Aptarimų ir vertinimo objektyvumas. Kas padeda jį pasiekti - Ką iš proceso nori ir turi gauti darbuotojas ir ką vadovas - Kokius duomenis iš veiklos aptarimų galime panaudoti organizacijos analitikai - Kaip personalo skyrius gali pagelbėti organizacijai sklandžiai suvaldyti veiklos aptarimų

ILTE personalo departamento vadovė Agnė Jonaitytė–Karalienė, kalbėdama apie organizacijos kultūrą, vaizdžiai lygina ją su medžiu: joje yra matoma dalis, kaip viršūnė, palaikančios ir formuojančios normos, kaip tvirtas kamienas, ir giliai paslėptos šaknys – pagrindinės normos ir susiklostę įsitikinimai. Šiame epizode su Agne aptarėme: 👉 Kokie yra įsivaizduojami ir realūs skirtumai tarp viešojo ir privataus sektoriaus įmonių; 👉 Kaip dirbti su organizacine kultūra įmonių susijungimo atveju; 👉 Nuo ko priklauso organizacijos kultūra ir kaip mes ją patiriame; 👉 Ar kultūrą reikia priimti ar kryptingai ją formuoti; 👉 Iš ko susideda organizacinės kultūros formavimas; 👉 Kaip tinkamai surinkti su kultūra susijusią informaciją ir ją analizuoti; 👉 Kaip išsigryninti tikrąsias vertybes; 👉Kaip komunikuoti vertybes organizacijos viduje ir kokius įmonės procesus verta koreguoti.

Atlygio tendencijose nesunku pasiklysti: girdime lūkesčius (dažnai užkeltus), matome statistiką (kuri neretai skiriasi per skirtingus šaltinius), jaučiame spaudimą laviruoti tarp darbo rinkos sąlygų ir biudžeto eilučių. Todėl darbo užmokesčio temoje mums norisi turėti atnaujintą, aktualią ir kuo detalesnę informaciją. Šis pokalbis puikiai pasitarnauja šiam tikslui. Povilas Blusius, „Figure Baltic Advisory“ vadovaujantis konsultantas, kalbėdamas padės susidėlioti mintis: 👉 Kokios yra darbo užmokesčio augimo tendencijos 2025 metų ir prognozė 2026 metams 👉 Kaip Lietuva atrodo regiono kontekste pagal atlygio augimą 👉 Kokios yra papildomų naudų tendencijos 👉 Kurie sektoriai atlygį augino labiausiai 👉 Ką keičia skaidraus atlygio direktyva darbuotojams ir darbdaviams 👉 Kaip šiuo metu verslas ruošiasi direktyvos įgyvendimui, kuriuos procesus verta peržiūrėti. Ačiū, kad klausėte „Žmogiškųjų Iššūkių“ šiemet, susigirdėsime 2026-aisiais.

Apie 50% darbo rinkos sudaro darbininkai, žmonės, kurie yra daugumos verslų ir šalies ekonomikos pagrindas. Ką žinome apie juos, kaip su jais dirbame, kaip juos išgirstame? Su Jūrate Nedzinskiene (Headex Group) kalbėjome šia itin reikalinga, bet retai gvildenama tema. - Kokia situacija Lietuvoje su darbininkais? Ar yra įtampos? - Kuo ši darbuotojų kategorija išsiskiria, kas jiems svarbu, ko jie tikisi ir kaip priima sprendimus? - Koks yra visuomenės požiūris į darbininkiją, kaip sutinkame dirbti atvykstančius užsieniečius? - Į ką verta atkreipti dėmesį darbininkų atrankos ir įvedimo procese? - Kaip keičiasi darbininko paveikslas?

Ne paslaptis, kad organizacijos skiriančios dėmesį inovacijų skatinimui, pasiekia geresnių rezultatų. Tačiau pasiekti aktyvaus įsitraukimo į naujų idėjų paiešką ir sprendimų gvildenimą nėra lengva. Šiame „Žmogiškųjų Iššūkių“ pokalbyje kartu su Gintare Belousiene (Swedbank) nagrinėjome, kaip buvo kuriama ir kaip vykdoma „Swedbank Lab“ programa. Epizode išgirsite: 👉 Kas yra inovacijų kultūra? Ką ji apima? 👉 Kokie įstikinimai trukdo organizacijai keistis? 👉 Kokie tikslai keliami planuojant inovacijų skatinimo programą? 👉 Kaip įtraukti darbuotojus ir atsirinkti programos dalyvius? 👉 Kaip struktūruoti veiklas, norint suteikti žinių ir paskatinti jas pritaikyti darbinėje kasdienybėje? 👉 Kaip parinkti tinkamus iššūkius ar sprendžiamus klausimus? 👉 Kaip įtraukti visą organizaciją ir sudominti inovacijų kūrimu?

100-asis epizodas – puiki proga švęsti. Su šypsena, puikia nuotaika ir muzika. Šiai progai ieškojome išskirtinės temos. Balso vedlė, dainininkė, muzikos kūrėja Gina Shee kalba apie tai, ką muzika atneša į mūsų gyvenimą, ką transliuoja mūsų balsas, kaip jis padeda pažinti save ir pajusti bendrystę su kitaip. O kas gi gali būti svarbiau. Klausome ir švenčiame „Žmogiškųjų Iššūkių“ kelią iki 100-ojo epizodo.

Pagalvok ir atsakyk: ar esi vadovas (-ė) sau? Ar visuomet pavyksta? Vadovų mentorė Aušra Bijaminienė dalinasi, kad savilyderystė – tai vidinė branda, kai žinai savo kodėl, kai tau nereikia išorinės motyvacijos, kai esi pilnai atsakinga (-s) už savo pasirinkimus ir sprendimus, už savo mintis, žodžius ir sugebi turimas žinias konvertuoti į kasdienius veiksmus. Šiame epizode kalbėjome: • Kas yra savilyderystė? • Ar savilyderystė susijusi su amžiumi ar pareigomis? • Gyvenant šiuolaikinėje galimybių gausoje, kokie blokai mums trukdo tomis galimybėmis pasinaudoti? • Kaip ugdyti savilyderystę? • Ką reiškia „įsimylėti save“ ir ką tai mums duoda? • Kaip išjudėti iš situacijos, kai nežinai, ko nori ir kokius tikslus sau kelti? „Mūsų gyvenimas yra mūsų pasirinkimų visuma. Ir jeigu nori kažką keisti gyvenime, keisk savo pasirinkimus“ – Aušra Bijaminienė. Gero klausymo!

Paskutiniame 6-ojo „Žmogiškųjų Iššūkių“ sezono epizode kalbame apie kiekvieno mūsų gyvenimo dalį – miegą, santykį su juo, jo įtaką mūsų kasdienei veiklai. Neuromokslininkė, miego tyrėja Laura Bojarskaitė apie miega žino tiek, kad pokalbis galėtų tęstis nuo prabudimo ryte iki pat užmigimo naktį. Laura meistriškai kombinuoja mokslinę ir praktinę informaciją ir nuotaikingai pasidalina apie tai: • Kokią įtaką miegas turi mūsų produktyvumui, kūrybiškumui, emocinei sveikatai ir sprendimų priėmimui • Kaip neišsimiegoję veikiame aplinkinius • Kas vyksta smegenyse miego metu • Kaip susidėlioti miego rutiną • Ko griebtis, kad išsimiegotum prieš svarbią dieną • Kokia yra miego ateitis, kaip technologijos įeina į miegą Aktyvuokite Audioteka prenumeratą per šią specialią nuorodą ir 30 dienų nemokamai klausykite visų Audioteka Club prenumeratos kataloge esančių audioknygų: https://www.audiotekaclub.lt/zi

Kodėl niekas nesiunčia CV? Kodėl neprisijungia į pokalbį? Kodėl kandidatai dingsta ir nepraneša? Kodėl visą atrankos procesą praėjęs kandidatas, lieka dirbti esamoje darbovietėje? – tokius aktualius klausimus nagrinėjome pokalbyje su Aleksu Balachovič, TalentHub vadovu Lietuvoje. Šis pokalbis padės tau susidėlioti mintis: • Kaip šiuo metu atrodo darbo rinka? Ar kandidatai siunčia savo CV? • Kaip patraukti kandidatų dėmesį? • Kaip užtikrinti, kad kandidatai nedingtų atrankos procese? • Kaip sukurti ir palaikyti glaudų ryšį su kandidatu? • Kaip mažinti riziką, kad kandidatas priims kontra pasiūlymą? • Kaip padėti kandidatui atsiskleisti atrankoje?

Kiekvienos organizacijos kultūra yra unikali. Organizacinė kultūra – tai kas mus supa kasdien, juntama bet ir sunkiai nusakoma. Įmonės kultūra – tai, ką priimame, tačiau ir tai ties kuo dirbame ir ką formuojame. Su žmonių ir kultūros vadove Greta Geidriche susitikome kalbėti apie tai, kaip įtrauki organizacinė kultūra kuriama „SME Bank“. Epizode girdėsite: • Kaip kurti įtraukią įmonės kultūrą • Kas svarbiausia darbuotojų įsitraukimui • Vertybių integravimas – kodėl tai svarbu • Kaip skatinti darbuotojų pripažinimą ir įvertinimą • Vidinės komunikacijos svarba ir praktiniai pavyzdžiai • Įvairios darbuotojų įgalinimo formos Aktyvuokite Audioteka prenumeratą per šią specialią nuorodą ir 30 dienų nemokamai klausykite visų Audioteka Club prenumeratos kataloge esančių audioknygų: https://www.audiotekaclub.lt/zi

Su Dariumi susitikome kalbėti apie pletkus darbe, o aptarėme vidinę komunikaciją, pasitikėjimo kultūrą, grįžtamąjį ryšį ir paprastą žmogišką bendravimą: Kodėl kyla apkalbos? Kodėl mėgstame klausytis ir skleisti apkalbų? Kiek pletkų telpa darbo dienoje? Ar vyrai pletkina daugau/mažiau? Kodėl kartais girdime „mano vadovas mane apkalba“? Ar apkalbos turi teigiamo poveikio? Kokia turėtų būti teisingiausia reakcija susidūrus su apkalbom? Aktyvuokite Audioteka prenumeratą per šią specialią nuorodą ir 30 dienų nemokamai klausykite visų Audioteka Club prenumeratos kataloge esančių audioknygų: https://www.audiotekaclub.lt/zi

Ar jums teko susidurti su terminu „neuroįvairovė“? Ar žinote, ką reiškia neurotipiniai ar neuroskirtingi žmonės? Kas yra neurodauguma ar neuromažuma? Ar kada susimąstėte, kad 15-20% žmonių yra neuroskirtingi? Neuroįvairovės temą darbe nagrinėjome su Barbora Suisse – neuroįvairovės temos ambasadore, „Draugiški autizmui“ ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos nare, taip pat knygos „Autizmas – dalis manęs“ bendraautore. Epizode išgirsite: • Kas yra neuroįvairovė; • Su kokiais sunkumais darbe dažniausiai susiduria neuroįvairūs žmonės; • Kaip šiuo metu įmonės dirba su neuroįvairovės tema, kokios dažniausios praktikos; • Ką verta pergalvoti, norint pasirūpinti neuroskirtingų žmonių sklandesne patirtimi; • Kaip reaguoti kolegai pasidalinus jautria informacija; • Ką patiria tėvai susidūrę su vaikų/artimųjų diagnoze. Atvirai besidalinanti Barbora padeda mums visiems geriau suprasti kitų žmonių patirtis ir išgyvenimus, labiau pažinti aplinkinius ir save, būti atidesniais ir jautresniais.

Emocinės sveikatos temai atkeliavus į organizacijas, tapo be galo svarbu apibrėžti, kas prisiima atsakomybę už šią sritį ir kokios taikomos ribos, gvildenant jautrius darbuotojų klausimus. Nepaisant to, kad emocinės sveikatos tema plačiai diskutuota, kylančių klausimų nemažėja. Vilniaus geštalto instituto įkūrėja ir vadovė, psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė pokalbio metu padėjo rasti atsakymus: • Kokie psichologinės sveikatos klausimai šiuo metu aktyviausiai nagrinėjami organizacijose, o kurie lieka paraštėse • Koks vadovo vaidmuo ir atsakomybė už darbuotojo emocinę sveikatą • Kaip elgtis vadovui susidūrus su emociniais sutrikimais • Kaip vadovas gali skirti dėmesį, tačiau išlikti darbinio santykio kontekste • Ką daryti susidūrus su pshichologinės informacijos pertekliniu pasidalinimu (oversharing) Brigita juokaudama pabrėžia, kad svarbiausia prisiminti: nėra nei vieno tobulai sveiko žmogaus, visi mes turime savo sunkumų – ši mintis mums padeda būti atidesniais ir atlaidesniais aplinkiniams.

„Šiandien mes neturime prabangos nesirūpinti, kaip atrodome internete“. Iš tos informacijos, kurią žmonės randa apie mus internetinėje erdvėje, jie susidaro nuomonę apie mūsų kompetenciją. Todėl svarbu apgalvoti, kaip tikslingai dalintis informacija, kad ši tarnautų mūsų tikslams. Šiame pokalbyje Guoda Sakalauskienė dalinosi: • Kokias naujas tendencijas stebime Linkedin‘e; • Kaip išsikelti tikslus ir komunikuoti kryptingai; • Kaip tinkamai pozicionuoti savo kompetenciją; • Pirmo post‘o baimė ir kiti nuogąstavimai, su kuriais susiduriame; • ChatGPT komunikacijai: kokių taisyklių verta laikytis; • Kiek Linkedin‘e naudojama ‚ghost writing‘; • Kaip ieškoti įkvėpimo asmeniniams įrašams.

HR bendruomenė dažnai įsisuka į diskusiją, kaip būti labiau strateginiu partneriu ir dirbti ties tuo, kas kuria didžiausią vertę organizacijoje. Nemažai kyla klausimų ir kas įeina į personalo skyriaus darbą, o ką vertėtų palikti kitų rankose. Apie visa tai praktiškai diskutavome su Raimonda Alonderiene, Cognizant personalo vadove bei ISM universiteto profesore. - Kaip personalo valdymo funkciją pasidalina HR skyrius ir vadovai? - Kokia yra svarbiausia HR užduotis? - HR iššūkiai, sunkumai, paslydimai - Kaip personalo specialistams brėžti ribas? - Kiek HR komanda turi būti įsitraukusi į verslo procesus? - Kaip pasiekti puikų organizacijos supratimą ir savo indėliu sukurti vertę

Darbuotojų pripažinimas neapsiriboja geriausių darbuotojų nominacijomis ar paminėjimu per metinį renginį, tai kasdienis pastebėjimas, padėka ir rodoma pagarba žmogui ir jo atliekamam darbui. Apie darbuotojų pripažinimą ir programas, skirtas pripažinimui visoje organizacijoje skatinti, kalbėjome su MELP bendraįkūrėju ir vadovu Vidmantu Šiugždiniu. Štai apie ką tai: • Kokią įtaką darbuotojų pripažinimas turi kitiems procesams organizacijoje? • Kiek darbuotojai Lietuvoje jaučiasi pripažinti? • Kaip keičiasi požiūris į darbuotojų pripažinimą, keičiantis kartoms darbo rinkoje? • Kaip organizacija gali palaikyti pripažinimo kultūrą? • Kam skirtos ir kaip veikia pripažinimo programos?

Šiuolaikinė aplinka įsuka mus didžiuliu greičiu į nesibaigiančios informacijos srautus. Mūsų suvartojamos informacijos kiekiai įspūdingi, tačiau ar jie padeda mums augti ar tik išvargina ir išblaško mūsų dėmesį? Apie tai, kaip išlaikyti asmeninio augimo kryptį ir susikurti tam palankią aplinką kalbėjome su karjeros konsultante, koučingo bei organizacijų ugdymo specialiste Jūrate Jurginyte. Pokalbio metu palietėme: Kaip išsigryninti kokio augimo man reikia Kaip susikurti asmeniniam augimui palankią aplinką Ką turėtume užtikrinti, kad padėtume sau augti Kas nutinka, jei nebeaugame Kaip nukreipti smalsumą ir paversti jį augimo pagrindu

„Kai žmogus nežino, į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus“ – tokia Senekos citata Brigita Taralė taikliai reziumavo tikslų organizacijoje prasmę. Metų pradžioje daugelis dirbame ties savo asmeninių ir profesinių tikslų ir prioritetų sąrašu, analizuojame ką norėsime pasiekti. Šiuo klausimu dirbame asmeniškai, tikslų kėlimo procesą inicijuoja ir organizacijos. Apie tai, kaip efektyviai kelti tikslus darbuotojams ir jų pagalba padėti komandai pasiekti geriausią rezultatą kalbėjome su Brigita Tarale, koučingo specialiste, viduriniosios grandies vadovų mentore ir lektore. Pokalbyje palietėme: - Kodėl veiklos tikslai svarbūs ir kas atsakingas už jų kėlimą? - Kaip efektyviai kelti tikslus? Kokių klaidų pasitaiko? - Ar visoms pareigybėms keliami tikslai? Kaip jie gali atrodyti? - Kodėl darbuotojai gali vengti prisiimti keliamus tikslus? - Koks ryšis tarp tikslų ir įmonės misijos, vizijos? Kaip rasti sąsajas su asmeniniais darbuotojų tikslais? - Kaip užtikrinti, kad tikslų nepamirštume? - Tikslas ne/pasiektas. Kas iš to? Tad, jeigu tarp jūsų tikslų – tobulinti savo vadybinius įgūdžius – jungiame šį epizodą ir klausome.

Organizacijos įdeda nemažai pastangų, siekdamos tapti įtraukesnės, galėtų priimti ir įgalinti skirtingus žmones. Dažnai šis procesas nėra lengvas. Šiame „Žmogiškųjų Iššūkių“ epizode siūlome jums išgirsti Solveigos Jaskunas istoriją; kaip išvykusi iš Lietuvos, ji siekė atrasti savo profesinę vietą JAV. Istorija kupina asmeninių atradimų, apie tai: -Kaip pritapti svetur -Kaip ieškoti darbo -Kokie iššūkiai kyla ir kaip juos įveikti -Kaip dirbti su savimi -Ir svarbiausia, kaip mes galime vieni kitiems padėti. Klausydami šios istorijos, galime galvoti ne tik apie lietuvius svetur, bet ir apie žmones bandančius pritapti Lietuvoje. Įsiklausę, galbūt tapsime vieni kitiems jautresni, juk Kalėdos?

Dažnai girdime, kad ieškoti darbo–sunkus darbas. Tad šiame epizode su Indraja Balevičiūte-Zemle iš Motivate LT nusprendėme nagrinėti dažniausiai kandidatams kylančius klausimus: CV: Kaip turi atrodyti CV? Kokį šabloną pasirinkti? Ką rašyti ir ko nerašyti? Kokie dalykai CV dažniausiai pakiša koją? Ar CV skaito dirbtinis intelektas? Ar CV reikia koreguoti pagal darbo skelbimą? Ar Linkedin profilio užtenka vietoje CV? Ar reikia motyvacinio laiško? Darbo paieška: Ką patartina pasidaryti ieškant darbo? Kaip išnaudoti savo kontaktų ratą? Kaip elgtis, jei esi medžiojamas kandidatas? Kokių etapų galime tikėtis atrankoje ir ką iš jų sužinome? Darbo pokalbiai: Kaip pasiruošti darbo pokalbiui? Ko galima tikėtis iš pokalbio? Ties kokiais klausimais kandidatai dažniausiai pasimeta? Jei šiuo metu dairotės naujų karjeros galimybių, kviečiame klausyti šio pokalbio ir linkime kuo greičiau susirasti savo svajonių darbą. Epizodą remia CV Bankas – didžiausias ir lankomiausias darbo portalas Lietuvoje.

Šis epizodas yra šeštasis ir paskutinis pokalbis apie personalo atrankos procesą (šešių epizodų serija), jame mes kalbame apie kandidatų testavimą. Kartu su Agne Dzimidiene (SEB) ir Ieva Vaidiene (Girteka) nagrinėjome: - Kodėl kyla poreikis testavimui atrankoje? - Kokios yra testavimo galimybės, ką galime testuoti? - Ką turime įsivertinti rinkdamiesi testavimo metodikas? - Kuriame atrankos etape testuoti? - Kaip paversti testavimą pridėtine verte kandidatui? - Kaip teisingai panaudoti praktines užduotis atrankos procese? - Ar gali kandidatai apgauti testus? Epizodą remia CV Bankas – didžiausias ir lankomiausias darbo portalas Lietuvoje.

Daugelis mano, kad darbo pokalbio vedimas nėra sudėtinga užduotis, reikalaujanti ypatingų sugebėjimų, tačiau tuo pat metu neretai susiduriame su skirtingomis kandidatų istorijomis apie neprofesionalų elgesį atrankoje. Apie tai, kaip efektyviai įvertinti kandidatą pokalbio metu ir palikti jam/jai teigiamą įspūdį kalbėjome su Justina Kalkiene (Festo) ir Sigita Šalte (Evolvery). Mūsų pokalbyje išgirsite: -Ar būtina ruoštis darbo pokalbiui? Ką svarbu numatyti? -Kokia tinkamiausia pokalbio struktūra? -Ko nevalia klausti? Koks elgesys netinkamas? -Kaip tinkamai parinkti pokalbio klausimus? -Kokia optimali pokalbio trukmė? -Kokių situacijų gali pasitaikyti pokalbio metu ir kaip jas suvaldyti? Praktiškai, pritaikomai ir lengvai – šis epizodas pravers kiekvienam besiruošiančiam samdyti ir vesti darbo pokalbį. Gero klausymo!

Ar kada susimąstėte, kodėl ieškodami kandidatų vieni randa lengviau nei kiti? Arba kiek kandidatų reikia sukontaktuoti, kad įdarbintum vieną? Arba apie tai, kiek anekdotinių situacijų nutinka rašant žinutes nepažįstamiems žmonėms? Apie visa tai kalbėjome su Migle Pranckevičiūte (Nord Security) ir Laura Dallemagne (Dexcom). Norint pasamdyti itin paklausios profesijos atstovą arba per trumpą laiką suformuoti didesnę naujų darbuotojų komandą, bene svarbiausiu įrankiu tampa proaktyvi kandidatų paieška (angl. talentsourcing). Kartu su Migle ir Laura aptarėme tokius klausimus: - Kaip vyksta talentų paieška? Iš ko ji susideda? - Kada būtina pro-aktyvi paieška ir kada galima apsieiti ir be jos? - Kokie gali būti paieškos šaltiniai? Kur ieškoti kandidatų? - Kokius originalius būdus galime pasitelkti kreipdamiesi į kandidatus, kad jie susidomėtų? - Kokių klaidų pasitaiko ieškant kandidatų? - Kaip paieškos procese pasitelkti personalizaciją? - Kiek kandidatų reikia sukontaktuoti, kad įdarbintum vieną? - Kaip skiriasi kandidatavusių ir pro-aktyviai pritrauktų kandidatų motyvacija? Kad būtų smagiau kalbėti, prisiminėme kiekvienai nutikusius juokingus atvejus iš bendravimo sukandidatais.

Kas vykdo atrankas, tas žino, kiek staigmenų ir netikėtumų būna šiame procese: „Pasiekėm dugną, kasam smėlį“, o kandidatų kaip nėra, taip nėra Radom „deimantą“, o jis atsisakė paskutiniame atrankos etape Darbuotojo reikėjo vakar, bet pokalbis su kandidatu gali įvykti tik po dviejų savaičių, visi užsiėmę Reikia būtinai vienaragio, ir būtinai su ragu iš dešinio šono ir su smulkiais žalsvais taškeliais. Kitokie netiks Iš vieno nesirinksiu, o jei daugiau nei vienas, nebežinau, kuriam pasiūlymą teikti Kaip valdyti atrankos procesą, kad pasiektume norimą rezultatą laiku, aptarėme su Justina Raškauskiene (Omnisend) ir Skirmante Patašiūte (Nortal). Išnagrinėjome nemažai praktinių sprendimų iššūkiams kylantiems atrankos procese, kviečiame klausyti. Epizodo rėmėjas – kandidatų valdymo sistema Recrur – inovatyvi online platforma, kuri supaprastina atrankos valdymą atrankos specialistams, samdantiems vadovams ir kandidatams. Prieinama 5 kalbomis, integruojama su darbo paieškos portalais, sumažina administracinio darbo krūvį. Platesnę informaciją apie Recrur rasite: https://recrur.lt/

Su Karolina Ustilo–Kačinauske ir Dovu Zavadskiu kalbėjome apie technologinį personalo atrankų proceso stuburą: - Kokie technologiniai sprendimai svarbiausi atrankų procesui - Ką mums suteikia kandidatų valdymo sistema (ATS) , kokių galimybių ir sprendimų galime iš jos tikėtis - Kaip technologijos gali pagerinti kandidatų patirtį ir kodėl turėtume audituoti savo įmonės sukurtą kandidatavimo procesą iš kandidato pusės - Kaip protingai pritaikyti sprendimus paieškos procese - Dirbtinio intelekto pritaikymas atrankų komandose. Pokalbio metu buvo paminėti Glen Cathey ir knyga „The Algorithm: How AI Decides Who Gets Hired, Monitored, Promoted, and Fired and Why We Need to Fight Back Now”, Hilke Schellmann. Epizodo rėmėjas – kandidatų valdymo sistema Recrur – inovatyvi online platforma, kuri supaprastina atrankos valdymą atrankos specialistams, samdantiems vadovams ir kandidatams. Prieinama 5 kalbomis, integruojama su darbo paieškos portalais, sumažina administracinio darbo krūvį. Platesnę informaciją apie Recrur rasite: https://recrur.lt/

Jūsų dėmesiui–6-asis „Žmogiškųjų iššūkių“ sezonas. Jį pradedame epizodų serija apie personaloatranką; šešiuose pokalbiuose detaliau aptarsime skirtingus atrankosaspektus ir nagrinėsimeiškart kelių įmonių patirtis. Pirmasis šios serijos epizodas apima personalo atrankos strategiją. Jolita Surgutanovienė (Telia) ir Ieva Kuniejūtė (Vinted) nuotaikingai diskutavo apie tai: -Kokia šiuo metu situacija darbo rinkoje -Kaip atrodo jų įmonės atrankų komanda, jos sudėtis, atsakomybės, kokios samdos apimtys ir procesai -Kaip vyksta bendradarbiavimas su samdančiais vadovais -Ką numato personalo atrankos strategija, kiek įmanoma atrankas suplanuoti į ateitį -Kaip matuojamas atrankų komandos veiklos efektyvumas, kokie KPI‘s keliami -Kas sunkiausia vadovaujant atrankų komandai, su kokiais iššūkiais susiduriama. Epizodo rėmėjas – kandidatų valdymo sistema Recrur – inovatyvi online platforma, kuri supaprastina atrankos valdymą atrankos specialistams, samdantiems vadovams ir kandidatams. Prieinama 5 kalbomis, integruojama su darbo paieškos portalais, sumažina administracinio darbo krūvį. Platesnę informaciją apie Recrur rasite: https://recrur.lt/

Per valandos pokalbį Vaida Paulauskiene leido mums pasisvečiuoti Wix įmonėje ir susipažinti su įmonės vidiniais procesais, praktikomis ir kultūra. Su Vaida aptarėme: Kas yra veiklos vertinimas ir koks pagrindinis šio proceso tikslas Kaip kito veiklos vertinimas verslo bendruomenėje Wix pavyzdžiu nagrinėjome, kaip gali atrodyti veiklos vertinimo procesas praktikoje Kokia veiklos vertinimo proceso sąsaja su karjeros ir atlygio planavimu Kaip organizacijoje suteikti laisvę numatant palaikymo mechanizmus Kas yra saviorganizuojančios komandos Aptarėme vidinio vadovų forumo praktiką Kokie keblūs atvejai gali kilti per 1-on-1 susitikimus ir kaip galima juos spręsti Šiuo epizodu pabaigiame penktąjį „Žmogiškųjų Iššūkių“ sezoną ir linkime jums puikios vasaros!

Kodėl mums svarbu tapti konkurencingu darbdaviu – apie tai diskutavome su Živile Valeišiene, darbdavio konkurencingumą matuojančios įmonės „WitMind“ vadove. Šiame pokalbyje girdėsite: - Kokia šiuo metu Lietuvos darbo rinkos situacija: kurie sektoriai kandidatams atrodo patrauklesni; - Kas motyvuoja darbuotojus ir ko jie pasigenda; - Ką daryti, jeigu sektorius, kuriame veikiate, yra mažiau patrauklus; - Kas apibrėžia darbdavio konkurencingumą; - Kaip pamatuoti organizacijos konkurencingumą, su kuo lygintis ir kaip šią informaciją tinkamai panaudoti; - Kaip tinkamai įvertinti darbdavio konkurencingumo stiprinimo veiklos grąžą.

Kelias nuo užsidegimo ir visiško įsitraukimo į veiklą iki apatijos ir atsiribojimo gali būti ganėtinai trumpas. Apie perdegimą darbe kalbame su organizacijų psichologe Ugne Juodyte. Pokalbyje palietėme: - Kas yra perdegimas ir kokie yra šios kelionės etapai; - Kaip atpažinti perdegimą; - Kiek šiuo metu paplitęs perdegimas ir kodėl anksčiau apie jį negirdėjom; - Kas turi didžiausią įtaką perdegimo progresavimui; - Kaip padėti sau ir šalia esančiam; - Sėkmingai veikiančių ir išvengiančių perdegimo žmonių įpročiai. Ugnės Juodytės rašoma knyga perdegimo tema jau netrukus išvys šviesą. Lauksime knygos, o kol kas pagrindinių minčių klausykime šiame pasikalbėjime.

Darbuotojų ambasadorystės programos yra šiuo metu gan plačiai paplitusi įmonių praktika; vienoms labiau pavyksta išjudinti darbuotojų entuziazmą dalintis žiniomis apie darbdavį, kitų pastangos norimo efekto neatneša. Apie tai, kaip teisingai prieiti prie darbuotojų ambasadorystės projektų kalbame su „We Are Marketing“ partnere, stratege Neringa Petrauskaite. Pokalbyje nuskamba: -Ar galime darbuotojų ambasadorystės projektą valdyti kaip pokytį įmonėje; -Kokie gali būti ambasadorystės tikslai; -Kaip vyko „Ignalinos Atominės Elektrinės“ darbuotojų ambasadorystės projektas; -Kaip nustatyti ambasadorystės tikslus, įsivertinti rizikas ir matuoti rezultatą; -Kaip apibrėžti taisykles ir suteikti darbuotojams pagalbą.

2023 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota apklausa apie gyventojų požiūrį įvyresnius žmones parodė, kad net 75 proc. apklaustųjų mano, jog vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra iš dalies arba labai paplitusi. Su Nerija Paliulyte, „Motivate“ įkūrėja ir vadove, svarstėme, jei valstybę sėkmingai gali valdyti 80-metis, kodėl buhalteris ar pardavimų specialistas būdamas 50-ies jau per senas. Tai ir pakalbėkime paprastai: - Kas vyksta su vyresniais kandidatais ieškančiais darbo? - Koks darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus? - Kokie stereotipai susiję su vyresniais žmonėmis darbo rinkoje? - Kokio amžiaus esame tinkami darbo rinkai, o kada tampame „vyresniais“? - Ir kaip mums atpažinti savo nuostatas ir nepasiduoti kitų primetamiems stereotipams? Kalbėjome puikiai nusiteikusios, kviečiame taip pat klausyti.

Ar kada susimąstėte, kodėl vieniems darbuotojams lengviau sekasi pasiekti puikių rezultatų nei kitiems? Kas išskiria sėkmingus darbuotojus?Gabrielės atliktas tyrimas įmonėje „Hostinger“ išskyrė 4 pagrindinius bruožus būdingus Top darbuotojams: Ambicija; Platesnio konteksto matymas; Reiklumas komandai; „Aš galiu“ požiūris (angl. self-efficacy). Šiame epizode kalbame apie tai, kaip atpažinti potencialius Top darbuotojus, kaip juos motyvuoti ir išlaikyti.

Šio epizodo metu nuskambėjo frazė „Gaila, kad penkerių metų patirtis ateina tik per penkerius metus“. „Žmogiškųjų Iššūkių“ pokalbių tikslas–padėti dalintis nelengvai sukaupta patirtimi ir leisti kitiems iš jos mokytis lengviau ir greičiau, jei taip būna :) Šį kartą pokalbis apie strateginį planavimą: Ar įmanoma verslui veikti be aiškaus strateginio plano? Kaip vyksta strateginis planavimas? Ką svarbu įsivertinti ir numatyti? Kokį vaidmenį strateginiame planavime atlieka HR? Kaip atrodo strateginio plano ir HR praktikų prasilenkimas ir kaip to išvengti? Atskiriems įmonės skyriams keliami tikslai–kaip juos harmonizuoti ir išvengti konfliktų? Kaip strategiškai prieiti prie vadovų ugdymo? Linas Dungveckis yra atsargos karininkas, vadovų konsultantas, lektorius, knygos „Švyturiai“ autorius. Linas dirba su vadovų grupėmis ir šiame epizode dalinasi savo mintimis apie strateginį planavimą, taikliai panaudodamas pavyzdžius bei palyginimus iš savo itin įdomios patirties. Kviečiame klausyti!

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023). Chris Van Der Schoor is an organizational behaviour consultant and ex HR Director of Netflix EMEA Production and Netflix Nordics. Chris consults companies on their cultural journey in turbulent times: going from growing to profitability phase, experiencing merger and acquisition processes or going through the downturn. In the conversation we also discussed Netflix culture as an example: farming for dissent selection at the gate leveraging culture cultural fit Chris says it is such a brilliant time to be working in HR now. Listen to the episode and find out why.

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023). Richard de Hoop (Holland) uses music as a metaphor and a source of inspiration for business and teamwork. Which musical instrument do you take part of in the team orchestra? Check it out by trying a test: https://richarddehoop.com/lt/ And listen to Richard's shared ideas on teamwork and resilience.

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023). Honoured to host this conversation with one of the thought leaders on Human Resource management in Europe, Professor Armin Trost. Professor shares his thoughts on cognizant leadership: "An effective leader knows his or her leadership context, has a suitable and clear idea of leadership, communicates it to those he or she leads and acts accordingly. "You will hear about the idea of cognizant leadership, 4 default leadership settings, leveraging expectations on leadership, and challenges on the way to result. We also talked about the book by Professor Armin Trost coming as well as topics which are on his mind at the moment. Tune in to listen!

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023). Daniel Wilson shares some interesting ideas on: major shifts impacting global workforce; definitions of talent intelligence and talent futurology; ways to apply talent intelligence internally; future workforce predictions. Asked if we will be able to predict employees' behaviour from the collected data in the future, Daniel gives a precious answer: "I have an easier way of predicting human behaviour; it is having an environment where you have open discussions with people. Not everything is data."

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023). Savvas Kechagias gives an example on how childhood games can lead you to choosing a career path. You will also hear ideas on how to watch out for your security and to stay safe.

This episode is a part of HR WEEK edition of "Žmogiškieji Iššūkiai". It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023). In this episode Anita Lettink (Expert on the future of work and equal pay, the Netherlands) shares her insights on the future of work. Main points mentioned: embracing technology and keeping what's genuinely human work-centered vs people-centered organizations equal pay for equal work EU Pay transparency directive preparation

This episode is a part of HR WEEK edition of "Žmogiškieji Iššūkiai". It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023). In this episode Elke Geraerts (Doctor in Psychology, Best selling author, CEO Better Minds at Work, Belgium) talks about the impact of the constant change and information flow on our brains and ways to build mental resilience. Main points mentioned: ongoing brain crisis (mental health decline, infobesity, FOMO) focus and unfocus time disadvantages of multi-tasking or switch-tasking impact of constant connectivity on our brain focus is the new IQ and connection is the new EQ

This episode is a part of HR WEEK edition of "Žmogiškieji Iššūkiai". It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023). In this episode Hertta Vuorenmaa (Research Programme Director in the Future of Work, Altoo Univesity, Finland) shares her insights on the future of work. Main points mentioned: understanding impact and leading the change; critical thinking tool: deconstructing stories and facts of the way we operate; office as a tool; facing workforce stigmas and dichotomies; are we ready to live longer?

Penkto „Žmogiškųjų Iššūkių“ sezono pradžiai kviečiame klausyti įkvepiančio žmogaus istorijos, patyrimo, kuris įkvepia kitaip pažiūrėti į sutinkamus iššūkius bet kurioje srityje - versle, darbe, šeimoje. Danguolė Bičkūnienė prisistato kaip žmonių žmogus, tačiau už oficialių „Linas Agro“ personalo vadovės pareigų slypi žymiai daugiau: ji taip pat yra ilgųjų distancijų bėgikė, ultramaratonininkė ir alpinistė, žmogus, kuris vedamas smalsumo ir ambicijos siekia vis daugiau. Pokalbyje išgirsite: -Fantastiškai įdomią Danguolės pomėgių istoriją: ilgųjų distancijų bėgimas ir alpinizmas; -Kaip tinkamai pasiruošti iššūkiui; -Kaip dirbti su savimi ir tinkamai save motyvuoti; -Kaip įveikti nenumatytas kliūtis ir kylančius sunkumus; -Kaip priimti nesėkmes; -Ką reiškia nuolatinio balanso gyvenime paieška. Pokalbio pabaigoje Danguolės pasidalintas palinkėjimas daro pasaulį geresne vieta: Tvirtai stovėkite ant žemės. Darykite tai, ką turite padaryti, Tai, ką pažadėjote ir sutarėte. Ir neužmirškite kelyje pakelti galvos Ir pažiūrėti į žvaigždes. Suraskite savo žvaigždę, svajonę savo Ir siekite jos. Ir svarbiausia – Visada rūpinkitės žmonėmis: Tais, su kuriais gyvenate, Tais, su kuriais dirbate, Tais, su kuriais mokotės, Ir tais, kuriuos tiesiog sutinkate savo kelyje.

Vasarai atėjus, mintys jau keliauja saulėtose vietovėse, ieškant naujų įspūdžių? Puiku! Pakalbėkimeapie tai, ką verta numatyti iš anksto tam, kad atostogų metas įmonėse būtų sklandustiek tiems, kas atostogauja, tiek tiems, kurie lieka dirbti. Neribotų atostogų praktika–ką verta apgalvoti ir įsivertinti Chroniškų neatostogautojų skatinimas pailsėti Kaip išvengti konfliktų planuojant atostogas Darbo iš užsienio džiaugsmai ir vargai Sutrumpintas darbo laikas–ką turėtume žinoti

Su lektore, konsultante, Kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos vadove Lina Jankauskiene kalbėjome apie LEAN metodą. Kaip manai, ar LEAN yra: (a) Metodika apimanti nuo gamybinių procesų efektyvinimo iki lyderystės praktikų (b) Praktika darbuotojų įsitraukimui didinti (c) Organizacinis transformacijos modelis O gal (d) visi aukščiau pateikti variantai? Atsakymą išgirsi šiame epizode. Pokalbyje taip pat išgirsi mintis apie tai, kaip pasireiškia LEAN evoliucija, kokius tikslus tipiškai saukelia įmonės diegdamos LEAN, koks yra HR skyriaus vaidmuo įmonės LEAN kelionėje, kokius konkrečius LEAN įrankius gali pasitelkti bet kuri organizacija, nepriklausomai nuo veiklos ar dydžio ir kaip LEAN praktika pritaikoma mūsų asmeniniame gyvenime ar buityje.